Lapkričio 30 d. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) diskusijai šia tema pakvietė komisijos darnaus švietimo darbo grupės narius, atsakingus NŠA darbuotojus, o taip pat ekspertus ir partnerius.
Renginio tikslas – pristatyti darnaus vystymosi tarpdalykinių temų integravimo į Bendrąsias programas analizę, aptarti jų vaidmenį kompetencijų plėtotei žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, numatyti suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo kryptis.
Po NŠA direktorės Rūtos Krasauskienės ir nacionalinės UNESCO komisijos eneralinės sekretorės Miglės Mašanauskienės sveikinimo žodžių, buvo išklausytos analizės išvados (visas tekstas dalyviams buvo išsiųstas ansksčiau), taip pat provokuojantys diskusijai pranešimai. UNESCO kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė atskleidė darnaus vystymosi ir nematerialiojo kultūros paveldo sąveiką, Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir strateginių pokyčių grupės vyresnioji patarėja Eimantė Lastovkaitė apžvelgė Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvos ataskaitą. Eimantė informavo apie Aplinkos ministerijos sukurtą Darnaus vystymosi tinklą, į kurį registruotis galima čia.
Prie mokyklos reikalų sugrąžino NŠA Ugdymo turinio skyriaus vedėja Saulė Vingelienė, aptarusi darniam vystymuisi aktualias kompetencijas, o UNESCO švietimo programų vadovė Dalia Stabrauskaitė UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinklo pavyzdžiu pristatė visuminio mokyklos požiūrio vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus mokykloje.
Aptariant tarpdalykinių temų integravimo į ugdymo turinį problemas, išryškėjo šios tolesnės veiklos sritys:
- Mokomoji medžiaga ir kvalifikacijos tobulinimas (informacija apie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir kaip juos pritaikyti mokyklai, mokytojų bendradarbiavimo jų pagrindu perspektyva), taip pat ir pasitelkiant užsienio pavyzdžius;
- Visuminis mokyklos požiūris (Geros mokyklos koncepcijos įveiklinimas darniam vystymuisi);
- Partnerystė (bendradarbiavimas – tarp skirtingų sektorių, tarp skirtingų švietimo institucijų ir grupių institucijos viduje, tarp formalaus ir neformalaus ugdymo – pavyzdžiui, Saugomų teritorijų gamtos mokyklose).
Pranešimą parengė dr. Laima Galkutė, Komisijos narė-ekspertė
Prezentacijas galite peržiūrėti čia:
- L. Galkutė „Visuomenės darnaus vystymosi temos Bendrosiose programose:PROBLEMA ar GALIMYBĖ ?”
- M. Valančiauskienė „Nematerialaus kultūros paveldas ir darnaus vystymosi principai”
- E. Lastovkaitė „Darnaus vystymosi įgyvendinimas Lietuvoje”
- S. Vingelienė „Kompetencijos bendrosiose programose”
- D. Stabrauskaitė „Apie UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinklą (ASPnet) ir UNESCO Rekomendaciją dėl švietimo taikai, žmogaus teisėms ir darniam vystymuisi”
