Kauno modernizmas - „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“
2021 metų sausio mėn. Kauno modernizmo nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ pateikta Pasaulio paveldo centrui, siekiant jau penktąją Lietuvos vertybę įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Martyno Plepio nuotr.
Kauno tarpukarį reprezentuojanti modernizmo architektūra yra unikalus Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinys, kuris nusipelno didesnio tarptautinio dėmesio ir sklaidos visuotinės architektūros istorijos kontekstuose. Kauno modernizmo teikimas Pasaulio paveldo sąrašui yra reikšmingas siekis įvertinti Lietuvos istorines įtakas, vertybių kaitą bei kultūrinio tapatumo ištakas Europos ir pasaulinės istorijos raidoje. Paraiškoje pristatomas Kauno, laikinosios Lietuvos sostinės 1919–1939 m., kūrimo fenomenas. Tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Mieste išliko daugybė išskirtinių ir gerai išsilaikiusių pastatų, pristatančių naują sostinę, taip pat modernų miesto planavimą ir architektūrą, susiklosčiusias miesto gyvensenos tradicijas. Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.
Nominuojama teritorija apima Kauno Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijas, kuriose galima aptikti daugiau kaip 6 tūkst. tarpukario modernizmo dvasioje sukurtų pastatų, išlikusių iki mūsų dienų. Patys vertingiausi yra Centrinio pašto rūmai, „Pienocentro“ rūmai, Vytauto didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmai, Kauno įgulos karininkų ramovė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, V. Putvinskio g. namų kompleksas, Prisikėlimo bazilika, dabartiniai KTU Centriniai rūmai, Tyrimų laboratorija ir daugybė kitų objektų. Nemažai pastatų išsaugojo ir autentišką interjerą, jo fragmentus. Tuo metu kūrė tokie architektai kaip Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras, Stasys Kudokas, Karolis Reisonas, Vladimiras Dubeneckis ir daugelis kitų.
Kauno tarpukario epocha per pastaruosius metus susilaukė ypatingo dėmesio. 2015 m. Kauno modernizmo architektūra buvo įvertinta Europos kultūros paveldo ženklu. Tais pačiais metais Kaunui suteiktas ir UNESCO dizaino miesto vardas. Prisijungus prie UNESCO kūrybinių miestų tinklo, Kaunui atsivėrė platesnės galimybės vystyti tarptautinį bendradarbiavimą, siekti darnios plėtros ir stiprinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime. 2017 m. Kauno modernizmo architektūros paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“ (angl. Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement) buvo pateikta į preliminarų UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių paveldo sąrašą ir pradėtas Kauno modernizmo nominacinės paraiškos parengimo procesas, kuriame aktyviai dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovai. Nuo 2017 m. dalyvauta kultūros ministro įsakymu sudarytos tarpinstitucinės Priežiūros darbo grupės ir Kauno miesto savivaldybės iniciatyva sudarytos Ekspertų darbo grupės (vadovė prof. dr. Marija Drėmaitė) veikloje. Nominacinę paraišką rengė skirtingų sričių darbo grupės specialistai – architektūrologas doc. dr. Vaidas Petrulis, istorikė Raimonda Rickevičienė, paveldo specialistai Saulius Rimas ir Sigita Bugenienė, urbanistė Živilė Šimkutė, istorikas, gidas Žilvinas Rinkšelis, architektūros istorikas ir teoretikas dr. Edward Denison, paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė.
Kauno modernizmo nominacinės paraiškos turinys remiasi UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių reikalavimais. Tai plačios apimties dokumentas, kuriame pateikiama informacija pagrindžianti vertybės teritoriją, išskirtinę visuotinę vertę, autentiškumą ir vientisumą, apibrėžiama vertybės reikšmė nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu, apibūdinamas ir užtikrinamas ilgalaikis vertybės išsaugojimas, valdysena ir pristatymas.
Kauno nominacinės paraiškos vertinimas vykdomas šia eiga:
2021 m. vasario 1 d. – Pasaulio paveldo centrui pateikiama nominacinė paraiška.
2021 m. vasario 1 d. – kovo 1 d. – Pasaulio paveldo centras įregistruoja ir įvertina, ar nominacijoje išsamiai paruošti ir pateikti visi reikalaujami dokumentai. Jei byla nepakankamai išsami, nominaciją pateikusi valstybė informuojama, kad procedūra nukeliama kitiems metams. Jeigu nominacinė paraiška tinkamai paruošta, ji perduodama Patariamosios organizacijos ICOMOS vertinimui, o informacija apie šią nominaciją paskelbiama Pasaulio paveldo komiteto interneto svetainėje.
2021 m. kovo 1 d. – 2022 m. gegužės 1 d. ICOMOS analizuoja ir vertina nominacinės paraiškos turinį ir dokumentus (Valdymo plano projektą, Išskirtinės visuotinės vertės aprašymo projektą, ir kt.).
2022 m. sausio 31 d. – Pasaulio paveldo centras, remdamasis ICOMOS išvadomis, pateikia valstybei bei Pasaulio paveldo centrui tarpinį nominacinės paraiškos įvertinimą.
2022 m. vasario 28 d. – valstybė, atsižvelgdama į pateiktą vertinimą ir pastabas, teikia savo papildomą medžiagą, paaiškinimus ir atsakymus.
2022 m. likus mažiausiai 6 savaitėms iki Pasaulio paveldo komiteto sesijos, ICOMOS teikia galutinį nominacinės paraiškos įvertinimą ir išvadas Pasaulio paveldo komitetui ir valstybei (siūlo Pasaulio paveldo komitetui įrašyti siūlomą vertybę į Pasaulio paveldo sąrašą arba ne).
2022 m. likus 14 darbo dienų iki Pasaulio paveldo komiteto sesijos ištaisomos paskutinės klaidos.
2022 m. birželio/liepos mėn. Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu priimamas sprendimas.
Nominacinė paraiška “Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919-1939“ (anglų k.)
Video apybraiža „Kauno modernizmas – optimizmo architektūra“ (anglų k.)
Daugiau informacijos: https://modernizmasateiciai.lt/modernusis-kaunas-optimizmo-architektura-1919-1939/
