Mūsų leidiniai
2016 m. Skiepyti taikos idėją žmonių sąmonėje... Lietuvos narystei –25 metai
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pristato Lietuvos narystės UNESCO 25-mečiui skirtą leidinį, kurį sudaro Lietuvos akademinės visuomenės, kultūros, švietimo ir mokslo veikėjų mintys iš šių dienų ir ateities perspektyvų apie pagrindines UNESCO veiklos kryptis ir vertybes, siejamas su Lietuvos aktualijomis, poreikiais ir galimybėmis jas plėtoti.
Pagrindinė UNESCO misija – prisidėti prie taikos stiprinimo visame pasaulyje vystant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse, kad būtų užtikrinta visuotinė pagarba teisingumui, įstatymo viršenybei, žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms. Nuo 1991 m. Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO veikloje, yra ratifikavusi svarbiausias UNESCO konvencijas, net dešimt kultūros, gamtos ir dokumentinio paveldo vertybių yra pripažintos pasauliniu mastu bei įrašytos į UNESCO sąrašus.
Suvokti visavertės narystės UNESCO veikloje svarbą šiandien itin svarbu, nes šiame kokybiškai naujame Lietuvos narystės etape būtina veiksmingai išnaudoti unikalaus tarptautinio intelektinio forumo teikiamas galimybes, perimant kitų valstybių ir organizacijos ekspertų gerąją patirtį ir žinias, dalinantis patirtimi ir informacija su kitomis valstybėmis narėmis, formuojant demokratijos, žmogaus teisių, atviros pilietinės visuomenės, darnumo principais grindžiamą politiką.
Esame labai dėkingi visiems, prisidėjusiems kuriant šį pagrindines UNESCO vertybes ir veiklas atspindintį leidinį, – gerbiamiems straipsnių autoriams: dr. Erikai Leonaitei, a.a. prof. Leonidui Donskiui, Rėdai Brandišauskienei, dr. Laimai Galkutei, prof. Rūtai Petrauskaitei, dr. Arūnui Gelūnui, Evelinai Karalevičienei, doc. dr. Ritai Repšienei, prof.dr. Arvydui Pacevičiui, prof. habil. dr. Vladui Žulkui, prof. dr. Rimvydui Laužikui, VĮ Lietuvos antidopingo agentūrai. Taip pat nuoširdžiai dėkojame leidinio iliustracijų-plakatų autoriui Giedriui Jokūbauskiui bei organizacijoms ir autoriams, kurie leido naudotis jų turimomis fotografijomis.
2016 m. Kaunas neatrasta modernizmo sostinė Europoje
2016 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos išleistas kalendorius „Kaunas neatrasta modernizmo sostinė Europoje“ skirtas atkreipti plačiosios visuomenės dėmesį į svarbiausius Kauno modernizmo bruožus ir vertes.
2016 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato koordinuojamos darbo grupės iniciatyva parengta Kauno modernizmo architektūros paraiška Pasaulio paveldo preliminariam sąrašui.
1919–1939 m. Kaunas – pasaulinių tendencijų veikiama revoliucinio kultūrinio proveržio, ypač pasireiškusio architektūroje, nauja sostinė, netikėtai įgijusi reikšmę Europos žemėlapyje. Laikinąja sostine tapęs Kaunas per 20-metį išgyveno svarbiausią savo istorinės raidos etapą: iš kuklaus mastelio carinės gubernijos miesto-karinės tvirtovės išaugo į europietišką centrą su įvairių tarpukario laikotarpio stilistinių tendencijų pastatais, valstybinės reikšmės
objektais, kultūros ir švietimo židiniais, naujais gyvenamaisiais rajonais. Kauno architektūra nuosekliai evoliucionavo iš retrospektyvizmo į modernizmą, kuris atspindėjo tradicijų tąsą ir tautinės saviraiškos formų ieškojimą.
„Kaunas statosi greitu tempu, stropiai ir nesiskaito su išlaidomis. Visa, kas išauga nauja, yra tik iš mūro, – niekam nė į galvą neateina mintis, kad sostinėje galima būtu ̨ statyti ir mediniu ̨ namu ̨. Verta pavydėti kauniečio ir jo architektoriaus laisvei pasirinkti statybines formas, atitinkančias moderniškus, šiu ̨ laiku ̨ žmoniu ̨ grožio reikalavimus. Nieko senoviško šiame mieste nėra. Moderniškasis Kaunas suteikia senosios tinkuotos ornamentikos panoptikumui funkcionalistinio blaivumo, gyvumo, paprastumo, aiškumo ir medžiagos sąžiningumo.“
Estų architekto Hanno Kompuso pastebėjimai apie Kauną Lietuvos aidas. 1935 m
2014 m. kalendorius apie Vilniaus istorinį centrą ir Kernavės archeologinę vietovę
2014 m. sukanka 20 metų, kai į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 1994 m. gruodžio 17 d. įrašytas Vilniaus istorinis centras, ir 10 metų, kai 2004 m. liepos 7 d. įrašyta Kernavės archeologinė vietovė. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas išleido šioms sukaktims dedikuotą 2014 m. kalendorių. Jame pateikta informacija apie minėtų vietovių bruožus, kurie suteikia joms išskirtinę visuotinę vertę ir pagrindžia jų autentiškumą bei vientisumą. Šią informaciją tiksliai įvaizdina atitinkamos nuotraukos.
2014 m. kalendoriaus projektas – tai siekis atkreipti visuomenės dėmesį į UNESCO Pasaulio paveldo statusą turinčias vietoves – Vilniaus istorinį centrą ir Kernavės archeologinę vietovę – ir stiprinti suvokimą apie šių vietovių vertę. Kalendorių galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą.
Dizainas: PRIM PRIM
Knyga „Saldus medi gyvenimo“
Minint UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos dešimtmetį, 2013 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija išleido lietuviškai kryždirbystei skirtą knygą „Saldus medi gyvenimo“.
2008 m. Paryžiuje, UNESCO būstinėje, buvo eksponuota paroda „Gyvybės medis. Lietuvių kryždirbystė ir kryžių simbolika“, kurią rengė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, bendradarbiaudama su UAB „Ekspobalta“, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos liaudies kultūros centru bei Lietuvos nuolatine atstovybe prie UNESCO. Šios parodos fragmentai tebekeliauja po pasaulį, o jos kūrimo įspūdžiai sugulė į jos sumanytojos ir tekstų autorės Rūtos Ambrasūnienės bei dailininkės Sigutės Chlebinskaitės knygą, kurioje dienoraščio forma dalijamasi asmeniniu kryždirbystės tradicijos patyrimu. Anot Rūtos Ambrasūnienės, knyga gimė iš nuostabos, priartėjus prie neapčiuopiamo tradicijos turinio, iš pirmo žvilgsnio dažnai nematomų kultūros paveldo verčių. Knygos dailininkės, gerai žinomos kūrėjos Sigutės Chlebinskaitės sprendimai įtraukia skaitytoją į knygą ne tik kaip tradicijos stebėtoją iš toli, bet pakviečia jį į asmeniškesnę kryždirbystės pažinimo kelionę.
Knyga „Saldus medi gyvenimo“ iliustruota archyvinėmis kryždirbystės paminklų fotografijomis, medinės sakraliosios skulptūros iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių atvaizdais. Knygos leidybą rėmė UNESCO 2010-2012 m. dalyvavimo programa bei AB „Orlen Lietuva“.
Kryždirbystės sąvoka yra platesnė nei vien tradicinio amato samprata, apsiribojanti kryžiaus sukūrimu. Lietuviškoji kryždirbystė yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija nuo pradžios iki pabaigos: jo idėja, vietos ir meistro parinkimas, visas kūrybos procesas, kryžiaus pastatymas, pašventinimas, lankymas ir bendravimas, sunykusio kryžiaus sudeginimas ir jo pakeitimas nauju. Formų įvairove pasižymintys lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės tarsi peržengia mažosios architektūros paminklų statusą, įgydami gyvybės per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas bei papročius. Dėl savo gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir tos ypatingos vietos, kurią ji užima žmogaus ir bendruomenės gyvenime, 2001 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Tekstų autorė ir sudarytoja – Rūta Ambrasūnienė
Vertimas į anglų k. – Linas Andronovas
Apipavidalinimas – Sigutė Chlebinskaitė
Kalbos – lietuvių, anglų
Išleido – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija
Spausdino – UAB „Petro ofsetas“
ISBN 978-9955-718-05-5
UDK 745.51(474.5), Am-31
2013 m. kalendorius „Mokykla su Meile“
Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas parengė ir išleido 2013 m. kalendorių „Mokykla su Meile“, skirtą Meilei Lukšienei. Kalendoriuje fotomenininko Ramūno Danisevičiaus užfiksuotos šių dienų mokyklos (Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla) gyvenimo akimirkos dera su aktualiomis Meilės Lukšienės įžvalgomis apie ugdymo prasmes, kūrybiškumo paieškas, kultūros ir švietimo sąsajas, humanistinės visuomenės vertybes, ateities mokyklos viziją, būtinybę išlaikyti kultūros savitumą ir tuo pat metu toleranciją kitoniškumui bei ugdyti pilietišką, išsilavinusią ir demokratišką visuomenę. Leidinys išleistas dviem kalbomis: anglų ir lietuvių. Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla pasirinkta neatsitiktinai – tai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos naujai susikūrusi mokykla, kurios veiklos gairės nuo pat savo ištakų buvo siejamos su Meilės Lukšienės idealais.
Meilė Lukšienė – daugybės švietimo srities knygų autorė ir bendraautorė, yra dirbusi mokytoja, universiteto dėstytoja, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Sovietmečiu apkaltinta nacionalizmu ir antitarybiškumu ir dėl to pašalinta iš universiteto, vėliau priimta į Pedagogikos mokslinio tyrimo institutą. Meilė Lukšienė buvo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė bei viena iš Lietuvos švietimo reformos kūrėjų. 2004 m. Meilė Lukšienė apdovanota UNESCO Jano Amoso Komenijaus medaliu. Tai vienas prestižiškiausių UNESCO apdovanojimų, skiriamas už ypač svarbius nuopelnus švietimo srityje. Mokslininkei taip pat suteikti Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiojo kryžiaus (2003 m.) ir Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklo (2007 m.) apdovanojimai.
2011 m. lapkričio 9 d. Paryžiuje UNESCO generalinės konferencijos 36-ojoje sesijoje habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės paskelbtos UNESCO 2013-aisiais minima sukaktimi. UNESCO dėmesys šiai visuomenės veikėjai skiriamas už itin svarbų vaidmenį vystant modernią švietimo sistemą bei ugdant demokratišką lietuvių bendruomenę.
„Lietuva UNESCO. Lietuvos muziejai“ 2012−2013 metų žemėlapis
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos muziejų asociacija ir bendrovė „ORLEN Lietuva“ 2012 m. Muziejų metų proga pristatė unikalų Lietuvos žemėlapį, kuriame visi UNESCO globojami Lietuvoje kultūros, gamtos paveldo objektai, vertybės ir reiškiniai bei daugiau kaip 100 šalies muziejų.
„Lietuva UNESCO. Lietuvos muziejai“ 2012−2013 metų žemėlapis apima reikšmingą Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo dalį, saugomą Lietuvos muziejų, taip pat esančią su UNESCO vardu siejamuose tarptautiniuose sąrašuose. Pasaulio paveldo sąraše: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija, Struvės geodezinis lankas; Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše: Kryždirbystė ir kryžių simbolika, Lietuvių polifoninės dainos sutartinės, Dainų ir šokių šventės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje; UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautiniame registre: Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, Baltijos kelio dokumentacija; UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tarptautiniame biosferos rezervatų tinkle – Žuvinto biosferos rezervatas.
Žemėlapį galima nemokamai guti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriate Vilniuje, lankantis Lietuvos muziejuose ar įsigyjant degalų visose „ORLEN“ degalinėse.
Leidinių rinkinys „Mano! ...“
2011 metais Lietuvai minint narystės UNESCO 20-metį UNESCO Dalyvavimo programos lėšomis išleistas rinkinys leidinių, pristatančių aštuonis į su UNESCO vardu siejamus sąrašus įrašytus Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus, vertybes ir reiškinius: Vilniaus istorinį centrą, Kuršių neriją, Kernavės archeologinę vietovę, Struvės geodezinį lanką, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, Sutartines, Žuvinto biosferos rezervatą.
Dizainas Prim Prim
Iliustracijos Kotrynos Zilinskienės
Dėl šio leidinio platinimo ir papildomo tiražo spausdinimo kviečiame kreiptis This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..
2012 metų kalendorius
Šiame kalendoriuje vaizdais, gimusiais iš įspūdžių, legendų ir pasakojimų, pristatomi aštuoni į su UNESCO vardu siejamus sąrašus įrašyti Lietuvos objektai, vertybės ir reiškiniai: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Sutartinės, Kernavės archeologinė vietovė, Dainų ir šokių švenčių tradicija, Kryždirbystė ir kryžių simbolika, Žuvinto biosferos rezervatas, Struvės geodezinis lankas. Jame yra vietos ir Jūsų linkėjimams, įspūdžiams bei mintims užrašyti.
Dizainas Prim Prim
Iliustracijos Kotrynos Zilinskienės
„Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“
2007 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija išleido atnaujintą UNESCO Pasaulio paveldo centro kartu su Asocijuotųjų mokyklų tinklu (Associated Schools Project Network; ASPnet) 1994 m. vykdyto jaunimo švietimo projekto „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ metodinį leidinį lietuvių kalba.
Mokymo vadovas „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ – vertingas mokytojo pagalbininkas, padedantis sustiprinti jaunų žmonių suvokimą apie vietinio, nacionalinio ir pasaulinės reikšmės paveldo išsaugojimo svarbą. Leidinys suteikia būtinų žinių ir padeda ugdyti visą gyvenimą trunkantį pasišventimą šiam garbingam siekiui bei skatina mokytojų kūrybiškumą ir šiuolaikiškų metodų naudojimą, kas ne tik skatina jaunimą aktyviai domėtis ir rūpintis pasaulio paveldo apsauga, bet ir gerina mokymosi procesą mokyklose ir bendruomenėse.
Leidinį „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ atsisiųsti ir jį naudoti ugdymo tikslais galite sekdami šią nuorodą (PDF bylos dydis - 26,6 Mb).