ŠVIETIMAS
www.unesco.org/education
Darnaus vystymosi švietimo konferencija Bonoje Darnaus vystymosi švietimo dešimtmetis 2005-2014 Mokymo vadovas "Pasaulio paveldas – jaunimo rankose" – jau lietuviškai Keturios tarptautinės iniciatyvos. Kas sieja ir skiria Tūkstantmečio plėtros tikslų, Švietimas visiems, Jungtinių Tautų raštingumo dešimtmečio ir Darnaus vystymosi švietimo dešimtmečio programas Lietuvos nacionalinė CONFINTEA V ataskaita
Švietimas visiems
Švietimas visuomet buvo pirmasis UNESCO prioritetas, nes būtent per tikslingą, protingą idėjų, kultūros vertybių, taikios pasaulėžiūros sklaidą yra įgyvendinami UNESCO tikslai visose šios organizacijos kompetencijos srityse. Šiandien švietimo koncepcija turi įtakos visoms be išimties UNESCO veiklos sritims, ypač tam, kas susiję su žinių sklaida moksle ir kultūroje, kelia visuomenės informuotumą, kompetenciją ir sąmoningumą.
Trumpai pristatome svarbiausias UNESCO programas ir partnerius Švietimo srityje.
UNESCO statistikos instituto duomenimis, pasaulyje gyvena daugiau nei 771 milijonų neraštingų gyventojų. Be to, daugiau nei 100 milijonų arba vienas iš penkių pradinės mokyklos amžiaus vaikų besivystančiose šalyse nelanko mokyklos. 53 procentai jų – mergaitės.
Tarptautinė bendruomenė įsipareigojo pakeisti šias tendencijas ir iki 2015 m. užtikrinti "Švietimą visiems" (Education for All; EFA). Pasauliniame švietimo forume, 2000 m. vykusiame Dakare, buvo susitarta iki 2015 m. pasiekti šešis programos tikslus:
1. Suteikti galimybę daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų gauti gerą priežiūrą ir ikimokyklinį pasirengimą; 2. Pasiekti, kad iki 2015 metų visi vaikai gautų gerą nemokamą pradinį išsilavinimą; 3. Suteikti galimybę vaikams ir suaugusiems įgyti jiems reikalingus įgūdžius; 4. Pasiekti, kad iki 2015 metų 50 % daugiau žmonių taptų raštingais; 5. Pasiekti, kad iki 2005 metų besimokančiųjų mergaičių ir berniukų būtų po lygiai, o iki 2015 metų - visi mokyklinio amžiaus vaikai turėtų lygias galimybes į išsilavinimą, nežiūrint jų lyties; 6. Pagerinti švietimo kokybę.
UNESCO koordinuoja veiksmus pasaulyje siekiant šių tikslų įgyvendinimo, mobilizuodama politinę valią ir koordinuodama visų suinteresuotųjų institucijų ir kitų švietimo dalyvių: vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės – pastangas. "Švietimas visiems" yra svarbiausia UNESCO švietimo veiklos programa. Įgyvendindama šią programą, UNESCO siekia: - Teikti pagalbą valstybėms formuojant švietimo politiką;
- Kurti rinkti ir platinti informacinę medžiagą ir priemones, kaip gerosios praktikos pavyzdžius, vadovėlius ir mokymo rinkinius mokytojams, apimančią platų problemų spektrą: nuo darnaus vystymosi iki taikos švietimo;
- Įtvirtinti naujas profesinio ir technologinio švietimo normas ir standartus bei aukštojo mokslo laipsnių pripažinime;
- Atskirti naujas kryptis ir parinkti tinkamas strategijas naujų švietimo problemų, tokių kaip AIDS, sprendimui;
- Skirti ypatingą dėmesį Afrikos regionui ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei devynioms labiausiai apgyvendintoms šalims: Bangladešui, Brazilijai, Kinijai, Egiptui, Indijai, Indonezijai, Meksikai, Nigerijai ir Pakistanui. 70 procentų neraštingųjų suaugusiųjų yra šiose šalyse, kaip ir pusė mokyklos nelankančių vaikų visame pasaulyje;
- Kurti novatoriškus būdus žmonių su specialiaisiais poreikiais, gyvenančiųjų gatvėse, konfliktų ir ypatingosios padėties zonose, švietimui;
- Tarpininkauti mezgant santykius tarp viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus veikėjų, taip užtikrinant pastangų darną ir išlaikant politinį impulsą.
Kad paspartintų "Švietimas visiems" tikslų įgyvendinimą, UNESCO telkia dėmesį trims svarbiausioms iniciatyvoms:
Kasmet UNESCO išleidžia "Švietimas visiems" pasaulinės apžvalgos ataskaitą, kurioje įvertinama pasaulinio įsipareigojimo iki 2015 m. užtikrinti pradinį švietimą visiems vaikams, jaunimui ir suaugusiems įvykdymo pažanga.
UNESCO vadovauja Jungtinių Tautų raštingumo dešimtmečio 2003-2012 m. (United Nations Literacy Decade; UNLD) programos įgyvendinimui. Koordinuodama įvairių partnerių veiksmus ir pastangas, UNESCO kuria ir tobulina naujas priemones raštingumo kampanijų ir programų veiksmingumo įvertinimui.
UNESCO vadovauja Jungtinių Tautų darnaus vystymosi švietimo dešimtmečio 2005 – 2014 m. (United Nations Decade of Education for Sustainable Development; DESD) programos įgyvendinimui. Šia programa siekiama švietimui skirti pagrindinį vaidmenį darnaus vystymosi užtikrinimo procese.
Švietimo tinklų kūrimas
1953 m. sukurtas UNESCO asocijuotųjų mokyklų tinklo projektas (UNESCO ASPnet) vienija daugiau nei 8 tūkstančius mokyklų ir kitų švietimo institucijų 175-iose pasaulio valstybėse. Šioje naujovių laboratorijoje gimstančios programos gerina švietimo kokybę, imasi tokių šiuolaikinio pasaulio iššūkių, kaip aplinkos apsauga ir tarpkultūrinis mokymasis.
Daugiau nei 600 tarptautinį bendradarbiavimą skatinančių UNESCO katedrų ir tinklų aukštojo mokslo srityje įsteigta daugiau nei 120-yje valstybių.
UNESCO institutai ir centrai
Šiandien švietimo srityje specializuojantys šeši institutai ir du centrai veikia kaip UNESCO švietimo sektoriaus dalis, teikdami pagalbą valstybėms, sprendžiant specifines švietimo problemas.
Tarptautinis švietimo biuras (Ženeva) Tarptautinis galimybių kūrimo Afrikoje institutas (Addis Abeba) Tarptautinis švietimo planavimo institutas (Paryžius) UNESCO aukštojo mokslo Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros pakrantėje institutas (Karakasas) UNESCO švietimo informacinių technologijų institutas (Maskva) UNESCO visą gyvenimą trunkančio mokymosi institutas (Hamburg) Europos regiono aukštojo mokslo centras (Bukareštas) Tarptautinis techninio ir profesinio mokymo centras (Bona)
UNESCO švietimo programos įgyvendinimas Lietuvoje
Lietuvos švietimo reformos pradžia beveik sutampa su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos veiklos pradžia. Mūsų šalies įstojimas į UNESCO Lietuvos švietimo specialistams reiškė kiekybiškai ir kokybiškai naujas galimybes dirbti su UNESCO ir kitų šalių švietimo specialistais, keistis informacija, gauti konsultacinę ir finansinę paramą švietimo reformai kurti ir diegti. Lietuva aktyviai dalyvauja Ženevoje įsikūrusio UNESCO Tarptautinio švietimo biuro Tarpvyriausybinės tarybos veikloje. Gyvai reaguodama į UNESCO iniciatyvas ir pasiūlymus, tinkamai dalyvaudama bendruose projektuose ir UNESCO padalinių veikloje, Lietuva veiksmingai naudojasi narystės teikiamomis galimybėmis.
Vienas iš pagrindinių UNESCO tikslų švietimo srityje – įgyvendinti visų žmonių teisę į mokslą ir patenkinti poreikį gauti kokybiškai naują pagrindinį išsilavinimą, jis suprantamas kaip visą gyvenimą trunkančio mokymosi dalis. 2000 m. Dakare (Senegalas) vykusiame Pasauliniame švietimo forume buvo atnaujinta pasaulinė programos "Švietimas visiems" strategija. Remdamasi Dakaro švietimo forumo rekomendacijomis Lietuva viena iš pirmųjų pasaulyje 2001 m. įkūrė Nacionalinį švietimo forumą. Jame dalyvauja Lietuvos mokslininkai, pedagogai, politikai, šalies valdymo institucijų, verslo atstovai. Nacionalinis švietimo forumas rūpinasi, kad priimant švietimui svarbius politinius sprendimus ir įstatymus, įgyvendinant švietimo reformas būtų atsižvelgiama į tarptautines rekomendacijas ir Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus UNESCO. Nacionalinis švietimo forumas parengė ir patvirtino nacionalinį programos "Švietimas visiems" veiksmų planą.
Nacionalinėje švietimo politikoje reaguojama į UNESCO švietimo prioritetus. Dakaro forume priimta visą gyvenimą trunkančio mokymosi koncepcija iš esmės pakeitė tradicinį suvokimą apie švietimą mokykloje ir ją baigus. Nuo išsilavinimo tiesiogiai priklauso brandi demokratija, socialinė ir kultūrinė šiuolaikinės visuomenės pažanga. Nuoseklus socialinę, ekonominę, kultūrinę kompetenciją ir pilietinį sąmoningumą diegiantis švietimas turi tapti jauno žmogaus gyvenimo dalimi. Teisinį pagrindą tokiai švietimo sistemai teikia naujasis Švietimo įstatymas. Jį rengiant buvo konsultuojamasi su UNESCO švietimo srities specialistais. Konkretūs darbai numatyti ilgalaikėje Lietuvos švietimo plėtros strategijoje, "Mokymosi visą gyvenimą" memorandumo Lietuvos programoje ir kituose dokumentuose.
2003 m. – 2005 m. Lietuva pirmininkavo UNESCO "Švietimas visiems" programos įgyvendinimui Baltijos jūros šalių sub-regione. Šio svarbaus įvykio akcentu tapo 2003 m. spalio 23–25 d. Vilniuje vykusi sub-regioninė konferencija "Švietimo visiems kokybė: pagrindiniai mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai. Europos dimensija ir Baltijos šalių vizija". Ją surengė Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis švietimo forumas ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su UNESCO, Pasaulio banku, Jungtinių Tautų vystymo programa ir Atviros Lietuvos fondu.
Nuo 1997 m. Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO Asocijuotųjų mokyklų projekte (Associated Schools Project Network). Tai didžiausias tarptautinis Jungtinių Tautų narių mokyklų tinklas, veikiantis taikos, tarpusavio supratimo ir tarptautinės tolerancijos labui. UNESCO Asocijuotosios mokyklos vardą turinčios 22 Lietuvos mokyklos vykdo įvairius kultūros paveldo, aplinkosaugos, švietimo, mokslo, taikos, kultūros įvairovės, tolerancijos puoselėjimo projektus, susijusius su UNESCO veikla, aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Nuo 2002 m. rengiami metiniai ASP projekte dalyvaujančių Lietuvos mokyklų susitikimai.
Dar 32 Lietuvos mokyklos dalyvauja nuo 1989 m. UNESCO Asocijuotųjų mokyklų vykdomame specialiame aplinkosaugai skirtame Baltijos jūros projekte (Baltic Sea Project). Jo dalyviai siekia telkti devynių aplink Baltijos jūrą esančių valstybių (Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos) mokyklų pastangas ieškant būdų, kaip bendrai spręsti regiono aplinkosaugos problemas. Siekiama šviesti moksleivius ir skatinti juos domėtis regiono aplinkosaugos problemomis, padėti jiems suvokti mokslinius, socialinius, kultūrinius žmonijos ir jos aplinkos tarpusavio priklausomybės aspektus. Skatinama keistis informacija apie naujus aplinkosaugos mokymo metodus, jų diegimo rezultatus ir dalytis patirtimi. 2006 m. rugsėjį Lietuva perėmė pirmininkavimo šiam projektui teisę trejų metų kadencijai iš Lenkijos.
Apie UNESCO Švietimo programą anglų kalba/ UNESCO Education Pogramme
|