Struvės geodezinis lankas

Struvės geodezinis lankas – tai išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys, besidriekianti per 2 820 km nuo Hamerfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertanti 10 šalių. Šis tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra svarbus žingsnis pasaulinėje Žemės mokslų ir topografinio kartografavimo raidoje. Grandinę 1816–1855 m. išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (Friedrich Georg Wilhelm Struve).

Kad Struvės geodezinis lankas (angl. Struve Geodetic Arc) būtų įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą bendradarbiavo dešimt šalių rengdamos paraišką. Projektą koordinavo Suomija. 2005 m. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą remiantis (ii), (iv) ir (vi) kriterijais:

(ii) kriterijus: „Šis pirmasis tikslus ilgo dienovidinio segmento matavimas, padėjęs nustatyti tikslų pasaulio dydį ir formą, atskleidžia svarbų Žemės mokslų raidos etapą. Jis taip pat yra išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant įvairių šalių mokslininkams, pavyzdys. Be to, jis atspindi nevienodą galią turėjusių valdovų bendradarbiavimą mokslo labui“.

(iv) kriterijus: „Struvės geodezinis lankas, be abejo, yra išskirtinis technologinio ansamblio pavyzdys: jį sudarantys dienovidinio matavimo trianguliacijų punktai yra nekilnojamoji ir nematerialioji matavimo technologijos dalis“.

(vi) kriterijus: „Lanko matavimas ir jo rezultatai yra tiesiogiai susiję su žmonijos domėjimusi pasauliu, jo forma ir dydžiu. Lankas siejamas su sero Izaoko Niutono teorija, kad Žemė nėra taisyklingo rutulio formos“. 

Vientisumas ir autentiškumas

Struvės geodezinis lankas yra pirmoji tarptautinė sienas kertanti vertybė Pasaulio paveldo sąraše, kurią sudaro 34 punktai: Norvegijoje – 4, Švedijoje – 4, Suomijoje – 6, Rusijoje – 2, Estijoje – 3, Latvijoje – 2, Lietuvoje – 3 (Gireišiai, Meškonys ir Paliepiukai), Baltarusijoje – 5, Moldovoje – 1, Ukrainoje – 4. Kitos lanko vietos saugomos nacionaliniu lygmeniu. Visi Struvės geodezinio lanko punktai susieti į vieną grandinę bei išlaiko vientisumą.

Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės sudedamosios dalys  pasižymi ypatingomis savybėmis ir reikšme technologiniu bei moksliniu požiūriu. Visi punktai išsaugoti jų pirminėse vietose, o šių punktų pokyčiai apsiriboja tik jų pažymėjimu vietovėse įvairiomis formomis: mažos uolienų paviršiuje išgręžtos skylutės, kryžiaus formos išskaptuotos žymės uolienų paviršiuje, masyvus akmuo ar plyta su įklijuota žyme, uolienų struktūros (piramidės iš akmenų) su centre esančiu akmeniu ar plyta ir pan.

Apsaugos ir valdymo reikalavimai

Nacionaliniu lygmeniu už Struvės geodezinio lanko išsaugojimą ir valdymą atsakinga tam tikra kiekvienos šalies institucija. Lietuvoje už Struvės geodezinio lanko apsaugą yra atsakinga Aplinkos ministerija. Tarptautiniu lygmeniu už valdymą atsako Koordinavimo komitetas, kuris susirenka kas dveji metai ir veikia pagal visų dešimties šalių suderintas valdymo priemones. Struvės geodezinio lanko apsaugą užtikrina ne tik tarptautiniai dokumentai, tačiau kartu kiekviena šalis suteikė teisinę apsaugą pagal savo nacionalinę sistemą –  kai kuriuos punktus saugo geodezinių punktų apsaugos ir kultūros paveldo apsaugos teisės aktai. Lietuvoje esantys trys punktai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, taip pat saugomi atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir yra įregistruoti į Kultūros vertybių registrą: Meškonys (u. k. 30653), Paliepiukai (u. k. 30654), Gireišiai (u. k. 30655).

Struvės geodezinio lanko Lietuvoje valdytoja: Jurgita Milieškaitė, Aplinkos ministerijos Erdvinių duomenų politikos grupės patarėja (el. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).

Daugiau apie Struvės geodezinio lanko istoriją.