Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan

Slaptos SSRS sutartys su nacių Vokietija dėl įtakos sričių pasidalinimo padėjo pagrindą stalininės imperijos išsiplėtojimui Vidurio Rytų Europoje. Todėl tuometiniam SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui pradėjus sovietinės sistemos reformą ypatingą reikšmę turėjo istorinių totalitarizmo nusikaltimų iškėlimas. Tai buvo ypač aktualu trims Baltijos tautoms – estams, latviams ir lietuviams, dėl šių susitarimų netekusioms savo valstybingumo. XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje šiose valstybėse susikūrė masiniai judėjimai, kurie į daugiatūkstantinius mitingus sukviesdavo savo piliečius Vilniuje, Rygoje bei Taline.

Minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo-Ribbentropo pakto metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. buvo organizuota masinė taiki demonstracija – žmonių rankų grandinė nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Ji atkreipė viso pasaulio dėmesį, sukeldama nuostabą savo masiškumu ir taikingumu.

Pirmą kartą mintis parengti bendrą trijų Baltijos valstybių paraišką, siekiant akciją „Baltijos kelias“ įrašyti į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ (International Register „Memory of the World“, kilo 2003 m. rugpjūčio mėn. vykusiame regioniniame Baltijos šalių nacionalinių komitetų Pasaulio atmintis susitikime Gdanske (Lenkija). Tuomet susirinkus aptarti UNESCO programos Pasaulio atmintis (UNESCO programme „Memory of the World“) įgyvendinimo galimybes, Lietuvos delegacija pasiūlė kolegoms iš Latvijos ir Estijos parengti akcijos „Baltijos kelias“ paraišką, atspindinčią 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykius. Galutinis sprendimas buvo priimtas 2005 m. rudenį Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos nacionalinių komitetų Pasaulio atmintis atstovams susirinkus Vilniuje.

Paraišką „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ (The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom) rengė ir dokumentus teikė Baltijos valstybių nacionalinių archyvų, nacionalinių bibliotekų, kultūros ministerijų, nacionalinių komitetų Pasaulio atmintis, nacionalinių UNESCO komisijų, Latvijos tautos fronto muziejaus, Estijos okupacijos muziejaus, Lietuvos istorijos instituto bei kitų įstaigų atstovai.

2009 m. liepos 30 d. vykusiame Tarptautinio patariamojo komiteto posėdyje Bridžtaune (Barbadosas) „Baltijos kelią“ liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į Tarptautinį registrą Pasaulio atmintis.

Baltijos kelio dokumentinio paveldo matomumui sukurta trijų Baltijos valstybių informacinė interneto svetainė www.balticway.net.

2014 m. Baltijos kelio 25-mečio proga sukurta nauja interneto svetainė www.thebalticway.eu/lt/ , skirta įgyvendinti projektą „Baltijos kelio pasakojimai“. Jo metu surinkta 920 pasakojimų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių. 25 patys įdomiausi pasakojimai atrinkti ir publikuoti jubiliejiniame elektroniniame leidinyje. Projekto medžiaga perduota saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui, Estijos okupacijos muziejui ir Latvijos nacionaliniam istorijos muziejui.