Visame pasaulyje stebimas augantis antisemitinių incidentų skaičius, keliantis vis didesnę grėsmę žydų bendruomenėms, pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, jų pagrindu kuriamoms demokratinėms visuomenėms. Gruodžio 9-11 d. Helsinkyje surengta subregioninė konferencija apie švietimo rolę kovojant su antisemitizmu sutelkė 7 Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, atstovus. Renginį organizavo UNESCO, bendradarbiaudama su ESBO ir Europos Komisija.
Renginio metu buvo kalbama apie šiuolaikinį antisemitizmą, jo apraiškas ir tendencijas, pristatyti naujausi UNESCO tyrimai ir leidiniai šia tema. Dalyvaujančių šalių atstovai pristatė kovos su antisemitizmu per švietimą praktikas, dalinosi kylančiais iššūkiais, įsivardino mokytojų rengimo spragas. Kad konferencijoje aptartos idėjos neliktų tik kalbomis, nacionalinės delegacijos pradėjo vystyti į mokytojų rengimą orientuotų projektų, kuriuos numatoma įgyvendinti 2026 metais, planus.
Konferencija vyko Finlandia konferencijų centre, kuriame prieš 50 metų (1975 m.) pasirašytas Helsinkio baigiamasis aktas. UNESCO konferenciją atidaręs Suomijos švietimo ministras Anders Adlercreutz pažymėjo, kad antisemitizmo apraiškos ir kitos diskriminacijos formos aiškiai pažeidžia šio dokumento, kuriame nustatyti saugumo, žmogaus teisių ir bendradarbiavimo Europoje principai, dvasią ir įsipareigojimus.
Pasaulio žydų kongreso atstovas Ernest Herzog, antrinant daugeliui konferencijos dalyvių, kalbėjo apie atotrūkį tarp to, ko mokoma apie antisemitizmą klasėje, ir to, su kuo mokiniai susiduria kasdieniame gyvenime, socialinėse medijose: „Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad švietimo sistemos paruoštų jaunąją kartą atpažinti ir atmesti antisemitizmą visomis jo formomis – ne tik praeities.“ Pasaulio žydų kongresas bendradarbiauja su UNESCO ir „TikTok“, kad interneto vartotojus sujungtų su patikrintais švietimo ištekliais, kaip pavyzdžiui www.aboutholocaust.org svetaine.
Švietimo situacijos gerinimui E. Herzog siūlė tokias priemones kaip IHRA darbinio antisemitizmo apibrėžimo į mokyklų programas intergravimas; privalomų, sisteminių antisemitizmo mokymų mokytojams įvedimas; mokinių supažindinimas su šiuolaikiniu žydų gyvenimu, neapsiribojant tokiais istoriniais įvykiais kaip Holokaustas; reagavimas į antisemitizmo ir sąmokslo teorijų internetinėje erdvėje atvejus; stebėsena ir kasmetinis ataskaitų teikimas bei vertinimas, siekiant užtikrinti atskaitomybę ir pažangą. Tam įgyvendinti būtina stipri politinė valia, valdžios institucijų, vietos žydų bendruomenių bei pilietinės visuomenės dalyvavimas bei dialogas.
Šiame renginyje dalyvavo 9 asmenų delegacija iš Lietuvos, sudaryta iš politiką formuojančių, mokytojus rengiančių institucijų ir kitų organizacijų atstovų: Ligita Balandienė (Nacionalinė švietimo agentūra), dr. Akvilė Naudžiūnienė (Vilniaus universitetas), dr. Mindaugas Nefas (VDU Švietimo akademija), dr. Aivaras Poška (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus), Donatas Puslys (Karalienės Mortos mokykla), Dalia Stabrauskaitė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas), Andrius Šarmavičius (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), Gražino Sluško (Tautinių mažumų departamentas) ir dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas). Konferencijoje taip pat dalyvavo Suomijos, Švedijos, Danijos, Airijos, Estijos, Latvijos atstovai, pranešimus skaitė UNESCO, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ekspertai.
Konferenciją „Antisemitizmo, išankstinio nusistatymo ir diskriminacijos problemų sprendimas švietimo priemonėmis Šiaurės Europoje ir Baltijos regione: dialogai politikos ir pedagogikos temomis“ organizavo UNESCO, bendradarbiaudama su ESBO ir Europos Komisija. Tokios subregioninės konferencijos rengiamos ir kitose Europos dalyse. Šiais renginiais, metodine medžiaga ir kitomis iniciatyvomis siekiama paskatinti tarpinstitucinį ir tarpvalstybinį dialogą, suteikti ekspertinę pagalbą ir įrankius savo šalyse imtis konkrečių veiksmų.
Informaciją parengė švietimo programų vadovė D. Stabrauskaitė.
Nuotraukos – UNESCO/Satu Mali ir Dalios Stabrauskaitės.
