Spalio 30 – lapkričio 13 dienomis Samarkande (Uzbekistane) vyko UNESCO Generalinės Konferencijos 43-ioji sesija. Tai kas dvejus metus vykstantis vienas svarbiausių organizacijos įvykių, į kurį susirinkusios UNESCO valstybės narės tariasi dėl tolesnių organizacijos prioritetų, veiksmų UNESCO mandate. 

Šios sesijos metu oficialiai paskirtas naujasis UNESCO generalinis direktorius. Po dviejų Prancūzijos atstovės Audrey Azoulay kadencijų, šias pareigas valstybių narių balsų dauguma perėmė Egipto atstovas Khaled El-Enany. Tarp svarbiausių sesijos įvykių – priimta pirmoji pasaulinė rekomendacija dėl neurotechnologijų etikos. Šalia komisijų ir komitetų posėdžių Konferencijoje taip pat vyko teminės diskusijos, parodos, įvairūs renginiai, kuriuose aptarta  švietimo, mokslo, kultūros, informacijos sričių ateitis. 

Nacionaliniame pasisakyme, kurį perskaitė Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, pažymėta kad UNESCO skubios pagalbos Ukrainai programa tapo pavyzdžiu rengiant panašius veiksmų planus Gazai, Libanui, Sirijai, Sudanui ir Jemenui. Šioje Generalinėje konferencijoje Ambasadorė  pirmininkavo Finansų, administracijos ir bendrųjų klausimų, programos paramos ir išorės santykių komisijai, kurioje priimtas sprendimas tęsti UNESCO neatidėliotinos pagalbos programą, skirtą padėti Ukrainai įveikti rusijos agresijos padarytą žalą. 

Lietuvos delegaciją sudarė LR nuolatinės atstovybės prie UNESCO ir kiti Užsienio reikalų ministerijos diplomatai, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir jos sekretoriato atstovės. 

Tarpregioninis nacionalinių UNESCO komisijų susitikimas

Spalio 29 d., Generalinės Konferencijos išvakarėse vykusiame Komisijų susitikime dalyvavo 120 valstybių narių nacionalinių komisijų atstovai, tarp jų ir Lietuvos – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė Agnė Jasinavičiūtė – Trakimienė ir generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.

Susitikime ypatingas dėmesys skirtas jaunimo įgalinimo, ryšių tarp kultūrų ir bendruomenių stiprinimo, įtraukių visuomenių kūrimo ir mokslo pažangos tvariam vystymuisi temoms.

Primindama tvirtą Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įsipareigojimą skatinti UNESCO vertybes per švietimą, kultūrą ir tvarų vystymąsi, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė pasisakyme įvardijo svarbias mūsų šalies iniciatyvas ir bendradarbystes su kitų šalių nacionalinėmis komisijomis. Tai – Tarptautinių gebėjimų stiprinimo seminaras apie kultūros paveldą klimato kaitos kontekste (bendradarbiaujant su Šiaurės šalimis, Škotija), dalyvavimas Austrijos ir Nyderlandų nacionalinių UNESCO komisijų inicijuotoje bendradarbiavimo platformoje, taip pat Vokietijos koordinuojamoje UNESCO savanorių programoje (Lietuva priėmė 4 savanorius – 2 Kuršių nerijoje ir Žuvinto biosferos rezervate).

Biudžetas

Kiekvienos komisijos teminėje posėdžių dalyje bei Tarpregioniniame nacionalinių komisijų susitikime aptarti UNESCO Programos ir biudžeto 2026-2029 (43 C/5) dokumento projekto aspektai, kurie siejasi su tos srities atsakomybėmis. Dėl dviejų valstybių pasitraukimo iš organizacijos buvo reikalinga peržiūrėti dviejų metų biudžetą, asignavimų paskirstymą. 

14-asis Jaunimo forumas 

Jaunimas – viena iš prioritetinių UNESCO sričių. Tradiciškai šalia Generalinės Konferencijos vyksta valstybių narių jaunimo atstovų susitikimas. Jaunimo įžvalgos ir pasiūlymai UNESCO mandato klausimais buvo pristatyti kiekvienos komisijos posėdžių metu. 

Švietimo komisija

Švietimo komisijos veikla pradėta aukšto lygio švietimo ministrų susitikimu tema „Mokytis šiandien, vadovauti rytoj: ministrų dialogas apie būtinus įgūdžius besikeičiančiame pasaulyje“. Dviejų dalių diskusiją moderavo Generalinės direktorės pavaduotoja švietimui Stefania Giannini, dalyvavo 11 švietimo ministrų iš visų regionų. Konstatuota, kad daugiau nei 450 mln. jaunų žmonių neturi reikiamų įgūdžių šiandieninėje darbo rinkoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms, susiduriant su ryškiais demografiniais, klimato pokyčiais globaliu mastu, mažėjančia tolerancija ir didėjančia geopolitine įtampa, labai svarbu greitai reaguoti ir gebėti persiorientuoti į tinkamų įgūdžių lavinimą, kuris remiasi ne tik įprastu žmogiškojo kapitalo auginimu, bet ir socialinių bei emocinių kompetencijų vystymu, nes tik tokiu būdu galima siekti įtraukties, atsparumo ir ilgalaikės taikos.

Švietimo komisijos posėdžiuose aptarti anksčiau minėti biudžeto klausimai, Jaunimo forumo išvados, priimti sprendimai dėl Švietimo 2030 darbotvarkės įgyvendinimo siekiant Darnaus vystymosi tikslų procesų. Šiuo klausimu pažymėta, kad būtina spręsti globaliu mastu pripažįstamą gerų pedagogų trūkumą, gerinant šios profesijos socialinį bei profesinį statusą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokytojų ir besimokančiųjų poreikiams krizių paveiktose teritorijose. Siekiant sumažinti nelygybę, išsaugoti pamatines vertybes, būtina pažaboti skaitmeninę transformaciją ir DI.

Posėdžio metu taip pat aptartos Rekomendacija dėl mokytojų statuso, Rekomendacija dėl aukštojo mokslo institucijų personalo statuso bei kiti klausimai. Įvertinta būtinybė abi rekomendacijas peržiūrėti dėl naujų aplinkybių ir iššūkių, su kuriais šiandien susiduria pedagogai, kad švietimo politiką formuojantys dokumentai išliktų aktualūs. 

Gamtos bei Socialinių ir humanitarinių mokslų komisijos 

Socialinių ir humanitarinių mokslų komisijos metu patvirtinta Pirmoji pasaulinė rekomendacija dėl neurotechnologijų etikos, prie kurios rengimo skirtingais etapais prisidėjo ir keletas lietuvių mokslininkų. Posėdžių metu aptartos Rekomendacijos dėl mokslo ir mokslininkų, Rekomendacijos dėl atvirojo mokslo, Rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto etikos konsoliduotos įgyvendinimo ataskaitos. Komisijos pabrėžė, kad technologijų pažanga, ypač dirbtinio intelekto ir neurotechnologijų srityje, turi būti grindžiama etikos principais ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Socialinių ir humanitarinių mokslų grupėje daug dėmesio skirta diskriminacijos mažinimui bei atviresnio, įtraukiančio mokslinio dialogo skatinimui. Taip pat aptarti nauji tarptautinio bendradarbiavimo modeliai sprendžiant technologinius ir socialinius iššūkius. Be to, sulaukta naujų pasiūlymų stiprinti UNESCO vaidmenį kaip etikos gairių formuotojo ir normų kūrėjo globaliose mokslo ir technologijų tendencijose. Priimta UNESCO žmonių su negalia įtraukumo strategija 2026-2029 m., kurią rengiant prisidėjo nemažai ir Lietuvos neįgalių teisių užtikrinimo specialistai.

Komunikacijos ir informacijos komisija 

Komisijos posėdžių metu pristatyta Tarptautinės komunikacijos plėtros programos (IPDC) Tarpvyriausybinės tarybos 2024-2025 m. ataskaita, Programos „Informacija visiems“ (IFAP) Tarybos 2024-2025 m. ataskaita, aptarta UNESCO Generalinės direktorės ataskaita apie Pasaulio viršūnių susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) rezultatų įgyvendinimą.

Pažymėta, kad IPDC ir toliau telkė pasaulinę paramą žiniasklaidos vystymui, ypač besivystančiose ir konfliktų paveiktose šalyse – stiprino veiklą žurnalistų saugumo, informacijos prieinamumo, lyčių lygybės ir žiniasklaidos tvarumo srityse. Toliau plėtota Safe Spaces iniciatyva, teikianti paramą savo šalį priverstiems palikti žurnalistams, sukurti regioniniai centrai Ukrainoje, Kenijoje ir Lotynų Amerikoje. Lietuva ir toliau išlieka šios programos donorių tarpe. 

Posėdžiuose išryškinti programos prioritetai – žiniasklaidos plėtra ir žurnalistų apsauga; informacinis ir skaitmeninis raštingumas, kovos su dezinformacija iniciatyvos; žinių visuomenių kūrimas, atviro mokslo ir skaitmeninių gebėjimų stiprinimas.

Ataskaitos apie WSIS rezultatų įgyvendinimą klausimu Lietuva pabrėžė, kad svarbu ne tik įgyti techninių skaitmeninių įgūdžių, bet ir ugdyti etines kompetencijas bei kritinį mąstymą, siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį, kurti saugią skaitmeninę aplinką ir reguliavimo sistemas informacijos integralumui užtikrinti. Pažymėjome, kad Lietuvoje siekiama praktinio, į veiksmus orientuoto komunikacijos požiūrio, pagrįsto kritiniu mąstymu ir atsparumu, skatinant dalyvavimą, etišką dialogą ir pasitikėjimą.

Kultūros komisija

Komisijos posėdžiuose patvirtintas Tarptautinės povandeninio kultūros paveldo dienos minėjimas rugpjūčio 21 d. (siekiant pabrėžti šio paveldo istorinę ir mokslinę reikšmę, didinti visuomenės informuotumą apie jo svarbą ir pažeidžiamumą), taip pat pasiūlymas Jungtinėms Tautoms dėl Tarptautinio kultūros tvariam vystymui dešimtmečio, aptarti kiti kultūros srities klausimai UNESCO mandato rėmuose. 

Patvirtintos UNESCO minimos sukaktys 

Generalinės konferencijos metu paskelbtas UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašas. Jame – abi Lietuvos pateiktos sukaktys: 2026 m. – Lietuvos radijo 100-metis ir 2027 m. – poeto, diplomato, Lietuvos atstovo Tautų Lygoje Oskaro Milašiaus (1877–1939) 150-osios gimimo metinės. UNESCO šalių narių sprendimu į sąrašą įtrauktos 55 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbios datos, minimos 2026-2027 metais.

Be šių Lietuvai reikšmingų sukakčių į 2026-2027 m. UNESCO sąrašą taip pat įtrauktos kitos žinomų asmenybių sukaktys: 

• Šv. Pranciškaus Asyžiečio 800-osios mirties metinės (Italija), 
• kompozitoriaus ir dirigento Mykolos Leontovičiaus 150-osios gimimo metinės (Ukraina), 
• italų mados dizainerės Luizos Spagnoli 150-osios gimimo metinės (Italija), 
• tapytojos Gabrielės Münter 150-osios gimimo metinės (Vokietija), 
• fiziko Jozefo von Fraunhoferio 200-osios mirties metinės (Vokietija),
• teisininko, diplomato, Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos bendraautoriaus René Cassin 50-osios mirties metinės (Prancūzija);

įvykių ar institucijų įkūrimo datos: 

• Tarptautinio Šopeno fortepijono konkurso Varšuvoje atidarymo 100-osios metinės (Lenkija), 
• Liepojos centrinės mokslinės bibliotekos įkūrimo 250-osios metinės (Latvija), 
• Nacionalinio istorinio ir kultūrinio rezervato „Kijivo-Pečiorų lauros“ įkūrimo 100-osios metinės (Ukraina) ir daugelis kt.

Pilnas minimų sukakčių sąrašas: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000393134/PDF/393134eng.pdf.multi  

2025 11 21 Kategorija: UNESCO, Minimos datos, Švietimas, Gamtos mokslai, Socialiniai ir humanitariniai mokslai, Povandeninis paveldas