Pasaulio paveldas ir Darnus vystymasis

Pastarąjį dešimtmetį, pripažįstant paveldo reikšmę visuomenei bei jo prisidėjimą prie socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių tikslų, vis labiau pabrėžiamas poreikis integruoti darnaus vystymosi principus į pasaulio paveldo apsaugos ir išsaugojimo tikslus (angl. World Heritage and Sustainable Development). 

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių raginimą, Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2015 m. priėmė 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę (angl. Sustainable development goals), kurioje pirmą kartą per kultūros paveldą ir kūrybiškumą pabrėžimas kultūros vaidmuo, kaip svarbus aspektas įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Tai pačiais metais, Pasaulio paveldo konvencijos šalių 20-oji Generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją dėl darnaus vystymosi programos įtraukimo į Pasaulio paveldo konvencijos procesus (angl. Policy for the Integration of a Sustainable Development Perspective into the Processes of the World Heritage Convention). Šio dokumento tikslas yra integruoti darnaus vystymosi  pagrindines nuostatas į pasaulio paveldo valdymo, apsaugos, priežiūros sritis bei įveiklinti pasaulio paveldą įgyvendinant darnaus vystymosi programą; padėti Šalims narėms, institucijoms, bendruomenėms ir kitoms suinteresuotoms grupėms, naudojantis gairėmis, panaudoti Pasaulio paveldo potencialą prisidedant prie darnaus vystymosi tikslų, ir taip padidinti Konvencijos aktualumą ir veiksmingumą.

Nors teigiama, kad darnaus vystymosi idėjos dvasia atsispindi ir Pasaulio paveldo konvencijos tekste, o nuo 2005 m. darnaus vystymosi sąvoka minima ir Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse, visgi pripažįstama, kad Pasaulio paveldo reikšmė kalbant apie darnų vystymąsi ilgą laiką nebuvo deramai aktualizuotą. Taigi, Rezoliucijos priėmimas yra reikšmingas poslinkis įgyvendinant Konvenciją ir darnaus vystymosi tikslus. Šia politika siekiama užtikrinti, kad Pasaulio paveldo objektų išsaugojimas ir valdymas atitiktų platesnius tvaraus vystymosi tikslus: aplinkos apsaugą, ekonominę ir socialinę plėtrą, taikos ir saugumo puoselėjimą.

Kultūros ir gamtos paveldas yra neatsiejama mūsų aplinkos dalis, todėl jo įnašas į darnų vystymąsi yra visapusiškas. Gerai apsaugotas paveldas gali tiesiogiai prisidėti prie skurdo ir nelygybės mažinimo. Jis yra būtinas žmonių dvasinei gerovei dėl savo simbolinės prasmės ir estetinių savybių. Pasaulio paveldas taip pat yra svarbus ekonominiui vystymuisi: paveldo vietovės ne tik pritraukia investicijas, bet ir užtikrina ekologiškas, vietines, stabilias darbo vietas, kurios nebūtinai susijusios tik su turizmo sritimi. Be to, akivaizdus įnašas į darnų vystymąsi yra išskirtinių ir vertingiausių gamtos vietuvių, kuriose susikaupusi turtinga sausumos ir jūrinė biologinė įvairovė, išsaugojimas.

Šalys narės turi pripažinti, kad darnaus vystymosi strategijos įtraukimas į Pasaulio paveldo išsaugojimo ir valdymo strategijas, apima ne tik išskirtinės visuotinės vertės apsaugą, bet ir dabartinių ir būsimų kartų gerovę. Šalys narės turi skatinti mokslinius tyrimus ir studijas, kurti priemones ir gaires, rengti mokymus pritaikytus skirtingai auditorijai, siekiant užtikrinti darnaus vystymosi tikslų integravimą į Pasaulio paveldo konvencijos procesus ir įgyvendinimą.

Naudingos nuorodos

1972 m. Pasaulio paveldo konvencijos pagrindiniai dokumentai (2019 m.)

 

 

Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija. Įgyvendinimo gairės

konvencijos
Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija. Įgyvendinimo gairės.