2020 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais.
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo tikslas − pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Lietuvos kultūros paveldo vietovių – Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės, Struvės geodezinio lanko reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą visuomenėje apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimą ateities kartoms ir teisinės apsaugos svarbą. Tai raginimas iš naujo įvertinti turimą unikalų, pasaulinio masto Lietuvos kultūros paveldą, pažinti išskirtinio kultūros paveldo Lietuvoje istorija, išplėsti jos prieinamumo, kultūrinio pažinimo ir įtraukaus dalyvavimo visuomenei galimybes.
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, 2020 m. Kuršių nerija mini 20 metų, o Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktį.
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo informacija:
- 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-2143 „Dėl 2020 metų paskelbimo UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais“
- 2020 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo programa
- UNESCO Pasaulio paveldo centro direktorės Mechtild Rössler sveikinimas. Sveikinimo tekstas.
- Logotipų atsisiuntimas
- Logotipo naudojimo taisyklės
- UNESCO pasaulio paveldo metai Lietuvoje 2020 reklamjuostės atsisiuntimas
- Spaudos maketai
- Plakatų šablonai renginiams
- Komunikacinės programos stiliaus gairės
- Informaciniai pranešimai
- Daugiau apie pasaulio paveldą Lietuvoje: https://unesco.lt/kultura/pasaulio-paveldas/pasaulio-paveldas-lietuvoje
Molinės architektūros programa
Molinė architektūra viena iš originaliausių būdų leidžiančių sukurti pastatus iš lengvai prieinamų vietos išteklių. Ji apima daug įvairių statinių tipų: mečetes, rūmus, istorinių miestų centrus, kultūrinius kraštovaizdžius ir archeologines vietoves. Šio paveldo kultūrinė reikšmė pasaulyje yra akivaizdi ir tai lėmė, jog tarptautinė bendruomenė molinę architektūrą laiko bendru žmonijos paveldu. 2011 m. į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų kultūros vertybių 10 % objektų buvo molinės konstrukcijos. Vis didesnę grėsmę kelia gamta ir žmogaus veikla (pvz., potvyniai ir žemės drebėjimai, industrializacija, urbanizacija, modernios statybos technologijos ir t.t.), todėl molinių statinių paveldui reikalingas ypatingas dėmesys.
2007 m. Pasaulio paveldo komitetas 31-ojoje sesijoje (Naujoji Zelandija) patvirtino Pasaulio Paveldo molinės architektūros programą (2007-2017) (angl. World Heritage Earthen Architecture Programme (WHEAP)).
Pasaulio Paveldo molinės architektūros programa siekiama visame pasaulyje pagerinti molinės architektūros apsaugą ir priežiūrą. Atliekami moksliniai tyrimai, kurie padėtų nustatyti tinkamiausius apsaugos ir valdymo metodus - parengti praktines rekomendacijas, mokymo ir informavimo veiklą.
Pasaulio Paveldo molinės architektūros programą rėmė Tarptautinis kultūros paveldo vertybių apsaugos ir restauravimo centras (ICCROM), Tarptautinė paminklų ir istorinių vietų taryba (ICOMOS) ir žemės išsaugojimo institutas CRAterre – ENSAG, taip pat kitos regioninės ir vietos valdžios institucijos.
Klimato kaitos programa
Pasaulio paveldo vertybes neigiamai veikia klimato kaita (angl. Climate Change). Tolesniam vertybių išsaugojimui reikia suprasti ir veiksmingai reaguoti į šiuos poveikius. Dėmesys pavojui, kurį UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldui kelia klimato kaita, buvo atkreiptas 2005 m. 29-sios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu. Komitetas priėmė sprendimą, pabrėždamas, kad „klimato kaitos poveikis veikia daugelį ir greičiausiai metams bėgant paveiks dar daugiau tiek gamtos, tiek kultūros paveldo vertybių“.
Specialiai darbo grupei buvo pavesta: a) įvertinti UNESCO Pasaulio paveldui dėl klimato kaitos kylančio pavojaus pobūdį ir mastą; b) kartu parengti strategiją, siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinant atitinkamus valdymo sprendimus; c) parengti bendrą ataskaitą „Prognozavimas ir klimato kaitos poveikio UNESCO Pasaulio paveldui valdymas“, kuriuos planuota nagrinėti 30-oje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje (Vilnius, 2006). Šioje sesijoje Vilniuje Komitetas priėmė sprendimą prašyti visų Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos šalių narių įgyvendinti strategiją tam, kad apsaugotų universalias vertybes, UNESCO Pasaulio paveldo vientisumą ir autentiškumą nuo neigiamo klimato kaitos poveikio. Taip pat buvo numatyti bandomieji projektai tam tikrose UNESCO pasaulio paveldo vietovėse ypač besivystančiose šalyse, siekiant nustatyti geriausią strategiją. Komitetas kreipėsi į Pasaulio paveldo centrą, kad šis konsultacijų metu parengtų strateginį dokumentą dėl klimato kaitos ir pasaulio paveldo (angl. UNESCO Strategy for Action on Climate Change). Šis dokumentas priimtas 2008 m. 2017 m. 39-ojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje Paryžiuje buvo priimta nauja klimato kaitos strategija 2018-2021 metams (angl. UNESCO Strategy for Action on Climate Change, 2018-2021).
Naudingos nuorodos
- Strateginio dokumento dėl klimato kaitos ir Pasaulio paveldo parengimas (angl. Development of Policy Document on Impacts of Climate Change and World Heritage)
- World Heritage Reports, n°22: Climate Change and World Heritage.
- World Heritage Review focuses on Climate Change: n°42, n°74, n°77.
- World Heritage papers, n°30: Adapting to change: the state of conservation of World Heritage forests in 2011, n°37: Practical guide on Climate Change Adaptation for Natural World Heritage Sites
- Case Studies on Climate Change and World Heritage
- UNESCO Addressing Climate Change
- World Heritage and Tourism in a Changing Climate
- Lietuvos klimato kaitos ir politikos valdymo politika ir jos įgyvendinimas
- Lietuvos Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija
Komunikacijos apie paveldą gairės
Gairės parengtos, remiantis 2015 m. rugsėjo mėn. Nidoje vykusio tarptautinio seminaro „Komunikacijos ir valdymo gebėjimų stiprinimas, skirtas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoms tarpvalstybinėms vietovėms“ pagrindu.
Norėdami atsisiųsti gaires lietuvių kalba, spauskite čia, anglų kalba spauskite čia.
Pasaulio paveldo švietimo programa
UNESCO Pasaulio paveldo švietimo programa (angl. World Heritage Education Programme), inicijuota 1994 m., yra skirta jaunimui, siekiant jį įtraukiant į įvairias veiklas ir suteikti jiems galimybę išreikšti savo susidomėjimą kultūros ir gamtos paveldu bei dalyvauti jo apsaugoje.
Idėja, skatinti jaunimą įsitraukti į pasaulio paveldo išsaugojimo veiklas, remiasi UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos 27 straipsniu. Jaunuoliai, dalyvaudami įvairiose forumuose, mokymuose, stovyklose ir kitoje įvairioje veikloje, sužino apie Pasaulio paveldo objektų ir vietovių istoriją ir tradicijas, susipažįsta su kitomis kultūromis, taip pat supranta ekologijos ir biologinės įvairovės apsaugos svarbą. Svarbiausia tai, kad jie atranda, kaip patys asmeniškai gali prisidėti prie paveldo išsaugojimo.
Programą koordinuoja Pasaulio paveldo centras. Jis organizuoja praktinius seminarus ir vykdo kitą edukacinę veiklą, informuodami visuomenę pasaulio paveldo išsaugojimo klausimais. Pasaulio paveldo centras taip pat bendradarbiauja su UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinklu (angl. UNESCO Associated Schools (ASPnet)), kuris veikia nuo 1953 m.
Pagrindiniai šios programos tikslai:
- skatinti jaunus žmones prisidėti prie paveldo išsaugojimo tiek vietos, tiek pasauliniu mastu;
- skatinti tarp jaunimo supratimą apie UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos svarbą ir geresnį tarpkultūrinį supratimą;
- kurti naujus ir veiksmingus švietimo požiūrius, metodus bei medžiagas, kad šios būtų įvestos į mokymo programas, siekiant stiprinti švietimą apie Pasaulio paveldą daugelyje UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos valstybių narių;
- skatinti tarpusavio bendradarbiavimą švietimo paveldo klausimais nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
Pasaulio paveldo švietimo programos talismanas yra patrimonito, kas iš ispanų kalbos išvertus reiškia „mažas paveldas“ arba „paveldukas“. „Paveldukas“ buvo sukurtas 1995 m. Bergene (Norvegija) vykusiame Pirmajame jaunimo forume pasaulio paveldo tema, kur grupė ispaniškai kalbančių mokinių norėjo sukurti juos pačius – jaunus paveldo saugotojus – simbolizuojantį personažą.
Veiklos:
1999 m. buvo parengtas pirmasis mokymo vadovo „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ (angl. World Heritage in Young Hands Kit) leidimas, kuris yra atnaujinamas, pritaikytas nacionaliniams šalių poreikiams ir išverstas į 37 nacionalines kalbas. Tai vertingas mokytojo pagalbininkas, padedantis sustiprinti jaunų žmonių suvokimą apie vietinio, nacionalinio ir pasaulinės reikšmės paveldo išsaugojimo svarbą.
Kuriama animacinių filmukų serija „Pavelduko su Pasaulio paveldu nuotykiai“ (angl. Patrimonito’s World Heritage Adventures), kuri yra nuolatos papildoma.
Surengta daugiau nei 20 tarptautinių ir regioninių Pasaulio paveldo jaunimo forumų (angl. Youth Forums).
Pasaulio paveldo savanoriai (angl. World Heritage Volunteers).
Lietuva
Lietuva nuo 1997 m. dalyvauja UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinkle. Šiuo metu jam priklauso 15 Lietuvos mokyklų.
2005 m. parengtas mokymo vadovo pedagogams „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ lietuviškas vertimas. Šis mokymo vadovas – pirmasis žingsnis siekiant papildyti Lietuvos mokyklų programą mokymu apie pasaulio paveldą. Leidinys padeda ne tik supažindinti jaunimą su vertingiausiais kultūros ir gamtos paminklais, bet ir skatina aktyviai prisidėti prie paveldo išsaugojimo.
2006 m. vyko Baltijos valstybių jaunimo kūrybinė stovykla „Jaunimas ir Pasaulio paveldas“, kurią organizavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Jame dalyvavo UNESCO asocijuotųjų mokyklų tinkle dalyvaujančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokyklų moksleiviai.