Nematerialus kultūros paveldas

Nematerialus kultūros paveldas, kaip kultūrų įvairovės gyvybingumo pamatas, yra labai pažeidžiamas. Nematerialaus kultūros paveldo tarptautinis pripažinimas ir jo apsauga tapo vienu iš svarbiausių tikslų, kuris apibrėžtas Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijoje ir šios konvencijos įgyvendinimo veiklos direktyvose.

Nematerialus kultūros paveldas - tai veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susiję kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija. Jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, tokiu būdu skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui. Nematerialus kultūros paveldas reiškiasi: žodinės kūrybos tradicijose ir išraiškos formose, įskaitant kalbą kaip nematerialaus kultūros paveldo raiškos priemonę, scenos mene, papročiuose, apeigose ir šventiniuose renginiuose, su gamta ir visata susijusiose mokslo srityse ir veikloje, tradiciniuose amatuose.

Tarpvyriausybinis komtetas, sudarytas iš 18 šalių narių, kas dvejus metus atnaujinamas šios Konvencijos Generalinėje asamblėjoje. Komitetas kasmet svarsto vertybių kandidatūras, pateiktas nematerialaus kultūros paveldo sąrašams: Nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašui, Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui ir Gerosios nematerialaus kultūros paveldo apsaugos patirties (veiklų) registrui. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika (2008), Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse (2008) bei lietuviškos daugiabalsės dainos sutartinės (2010) buvo įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Lietuva bendradarbiauja su kitomis valstybėmis, keisdamasi informacija apie gerąsias nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo patirtis. Tradicinių šokių socialinių funkcijų išsaugojimo patirtis Lietuvoje (tradicinių šokių klubų judėjimas) skelbiama Šiaurės šalių nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklų portale.

Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija įpareigoja savo šalis nares skatinti bendruomenes saugoti nematerialų kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. Kaip vienas veiksmingiausių būdų telkiant bendruomenes ir visuomenę šiam tikslui yra nematerialaus kultūros paveldo sąvadų, registrų kūrimas. 2017 m. gruodžio 14 d.  Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Sąvado ekspertų komisija paskelbė pirmąsias Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvado vertybes. Šis sąvadas kasmet atnaujinamas, nauji duomenys kaupiami. Sąvado duomenų tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija įpareigoja valstybes nares kas 6 metus teikti UNESCO periodines ataskaitas apie konvencijos įgyvendinimą ir informaciją įtrauktų į UNESCO sąrašus vertybių būklę. Lietuva pateikė savo periodines ataskaitas 2011 m. ir 2017 m. Informacija apie visų periodines ataskaitas pateikusių šalių narių periodines ataskaitas skelbiama specialiai šiai monitoringo platformai skirtame puslapyje.

2018 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (2003) šalių narių Generalinės asamblėjos 7-oje sesijoje priimta rezoliucija dėl UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (toliau 2003 m. Konvencija) įgyvendinimo poveikio, rezultatų, pagrindinių rodiklių ir vertinimo gairių.

Šios gairės, kurias parengė 2003 m. Konvencijos komiteto įgaliota tarpvyriausybinė darbo grupė, yra skirtos naudoti valstybėms narėms tiek vietos, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis, užtikrinant tinkamą nematerialaus kultūros paveldo ir etninės kultūros (Lietuvoje vartojama sąvoka) apsaugą bei rengiant periodines 2003 m. Konvencijos įgyvendinimo ataskaitas. Dokumente aprašyti: optimalus laukiamas nematerialaus kultūros paveldo apsaugos poveikis, trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai apsaugos rezultatai, įvardintos pagrindinės nematerialaus kultūros paveldo apsaugos taikymo sritys (gebėjimai, perdavimas/švietimas, sąvadai/tyrimai, politika/teisinės ir administracinės priemonės, pripažinimas visuomenėje/darnus vystymasis, pripažinimas visuomenėje, sąmoningumo didinimas/žiniasklaida, bendruomenių ir kt. įsitraukimas, tarptautinis bendradarbiavimas), vertinimo kriterijai ir rodikliai.