UNESCO programa „Pasaulio atmintis“
UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ (UNESCO Memory of the World Programme), pradėta vykdyti 1992 metais. Programos tikslas – plačiai paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas ir neleisti dokumentiniam paveldui nugrimzti užmarštin.
Šios programos atsiradimą inicijavo Lietuva. 1991 m. mūsų valstybei tapus UNESCO nare, iškilmingos ceremonijos, vykusios Generalinės konferencijos metu, pasiūlymą pradėti vykdyti dokumentiniam paveldui skirtą programą pateikė inauguracinį pranešimą skaitęs tuometinis kultūros ministras Darius Kuolys. Ši idėja subrendo trijų žmonių mintyse ir pokalbiuose. Tie žmonės – tai minėtasis Darius Kuolys, nuolatinė atstovė prie UNESCO, šviesaus atminimo ambasadorė Ugnė Karvelis ir tuometinis UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas informacijai ir komunikacijai Henrikas Juškevičius. Idėją UNESCO valstybės priėmė su didžiausiu susidomėjimu.
Dokumentinis paveldas – tai kalbų, tautų, kultūrų įvairovė, pasaulio ir jo atminties veidrodis, nepagražintai primenantis pasaulio įvykius, visuomenių raidą, valstybių klestėjimą, diktatūrų žlugimą, kultūros išlikimą ir svarbiausius pasaulio įvykius nuo seniausių laikų. Rašytinis, fotografijų ar kitos rūšies dokumentinis paveldas yra labai trapus, todėl nesaugomas ir neprižiūrimas gali sunykti, – tuomet žmonija prarastų galimybę iš kartos į kartą perduoti papirusuose, pergamentuose, rankraščiuose, dainų tekstuose, natose, muzikos, fotografijose, vaizdo ir garso bei kitos rūšies dokumentuose esančią informaciją.
Tad atsižvelgdama į šiuos iššūkius, UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ savo veiklą koncentruoja dviem kryptim – pildydama Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ ir skatindama dokumentinio paveldo skaitmenizavimą bei visuotinį prieinamumą prie pačių įvairiausių dokumentų ir jų kolekcijų.
2004 m. Pietų Korėjos iniciatyva buvo įsteigtas UNESCO / Jikji apdovanojimas „Pasaulio atmintis“.
Vienas iš UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tikslų – sudaryti pasaulinės vertės dokumentinio paveldo registrą „Pasaulio atmintis“ (Memory of the World Register), kuris buvo pradėtas pildyti 1997 metais.
Programai vadovauja ir sprendimus dėl UNESCO tarptautinio registro „Pasaulio atmintis“ papildymo priima Tarptautinis patariamasis komitetas. 2017 m. gruodžio mėn. Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė išrinkta į šį komitetą, kuris yra tiesiogiai pavaldus UNESCO Generaliniam direktoriui, rūpinasi šiuo metu vykdomu šios programos atnaujinimu. Jį sudaro 14 narių, atstovaujančių visiems pasaulio regionams bei pasižyminčių išskirtine kompetencija dokumentinio paveldo išsaugojimo srityje. Programos įgyvendinimą užtikrina programos sekretoriatas ir valstybėse veikiantys nacionaliniai komitetai „Pasaulio atmintis“.
UNESCO tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ įrašyti dokumentai arba jų kolekcijos: rankraščiai ir dokumentai, menantys kolonijinius laikus, liudijantys valstybių istoriją, garsių rašytojų, poetų, kompozitorių kūriniai bei asmeniniai laiškai ir kiti pasaulinės reikšmės dokumentai: kaligrafiniai rankraščiai senosiomis arabų ir persų kalbomis, finikiečių alfabetas, Rigvedos raštai, viduramžių laikotarpio rankraščiai apie mediciną ir vaistus, Kanados Kvebeko seminarijos dokumentų kolekcija, dokumentai, liudijantys Sueco kanalo statybą, Australijos kalinių istoriją, Nobelio šeimos archyvas, XIX a. Lotynų Amerikos fotografijos, pašto ženklai, garso, vaizdo ir kitokio pobūdžio dokumentinis paveldas.
2009 m. į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ buvo įrašytos dvi su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos:
• Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan (The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom). „Baltijos kelias“ – tai pasauliui svarbus XX amžiaus pabaigos įvykis, suvienijęs tris Baltijos šalis nepriklausomybės atkūrimo siekiui.
• Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (Radziwills‘ Archives and Niasvizh (Nieśwież) Library Collection) – tai bendra Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Suomijos ir Ukrainos paraiška. Kolekcija buvo kuriama XV–XX a. vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėliau Abiejų Šalių Karūnos giminių – Radvilų. Radvilų archyvas iš esmės buvo oficialusis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas.
2017 m. į registrą įrašytas Liublino unijos akto dokumentas (The Act of the Union of Lublin document). Šią paraišką pateikė Lenkija, Lietuva, Latvija, Ukraina ir Baltarusija. Vienintelis išlikęs 1569 m. Liublino unijos aktas, saugomas Centriniame senųjų aktų archyve Varšuvoje, yra lietuviškos pusės unijos dokumentas su 78 lietuvių didikų ir bajorų antspaudais.
Kiekviena valstybė UNESCO narė kviečiama aktyviai dalyvauti šioje programoje ir raginama įsteigti savo teritorijoje veikiantį nacionalinį komitetą „Pasaulio atmintis“. Jeigu toks komitetas nėra steigiamas, programą turėtų įgyvendinti valstybės nacionalinė UNESCO komisija. Nacionaliniai komitetai sprendžia, kuris šalyje esantis dokumentinis paveldas yra išskirtinai reikšmingas, siūlo apsaugos būdus ir stengiasi juo sudominti visuomenę. Kai kurios valstybės turi įsisteigusios nacionalinius registrus „Pasaulio atmintis“.
Pirmasis Lietuvos nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“ įsteigtas 1996 m., o 2003 m., vadovaujant tuometinei Lietuvos mokslų akademijos Rankraščių skyriaus vedėjai (šiuo metu Direktoriaus pavaduotojai mokslo reikalams) dr. Rimai Cicėnienei, jo veikla atnaujinta. Vėliau dvi kadencijas iš eilės komitetui vadovavo tuomet Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja (dabar Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė) Jolita Steponaitienė. 2015 m. komiteto pirmininku buvo išrinktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas (dabar Komunikacijos fakulteto dekanas), Muzeologijos katedros vedėjas prof. dr. Rimvydas Laužikas. Šiuo metu profesorius vadovauja komitetui antrą kadenciją.
Lietuvoje yra įsteigtas nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“. Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į šį registrą įrašyti 2006 metais. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“, kurio vienintelė kopija šiuo metu saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje. Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 88 dokumentai: 45 iš jų pripažinti regioninės (europinės) ir 43 – nacionalinės reikšmės dokumentais.
Lietuvos institucijos aktyviai dalyvauja UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ veikloje. Šios programos finansinę paramą yra gavę du Vilniaus universiteto, vienas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir vienas Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto projektas.
• Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai (1998 m.). Vilniaus universiteto biblioteka 1998 m. parengė ir išleido kompaktinę plokštelę „Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai“. Joje pateikti 153 kultūriniu ir istoriniu požiūriu itin vertingi šios bibliotekos spaudiniai, rankraščiai, grafikos darbai ir kiti eksponatai.
• Lietuvos atmintis senuosiuose žemėlapiuose (1999 m.). Gavęs UNESCO finansavimą, 1999 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas išleido kompaktinę plokštelę „Lietuvos atmintis senuosiuose žemėlapiuose“, kurioje publikuojami senieji Lietuvos valstybės žemėlapiai. Įgyvendinant šį projektą į vieną vietą buvo surinkta svarbi Lietuvos vaizdinio paveldo dalis – senieji Lietuvos valstybės žemėlapiai. Taip bandyta pažvelgti į Lietuvos istoriją ir parodyti, kokias galimybes paveldui saugoti suteikia moderni technologija, kaip įamžintą medžiagą galima naudoti mokslo, edukacijos, kultūros tikslais. Kompaktinė plokštelė saugoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros Vizualikos centre.
• Lietuvių klasikinės literatūros antologijos svetainė „Klasikinė lietuvių literatūra“ (1998–1999 m.). 1998–1999 m. Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto kolektyvas, siekdamas supažindinti pasaulio visuomenę su Lietuvos kultūros paveldu, sukūrė Lietuvių klasikinės literatūros antologijos svetainę Klasikinė lietuvių literatūra. Ši svetainė yra klasikinės pasaulio literatūros virtualios bibliotekos dalis. Projektą inicijavo UNESCO, norėdama palengvinti pasaulio visuomenės prieigą prie žmonijos kultūrinio paveldo lobynų. Lietuvių klasikinės literatūros antologija apima 66 lietuvių autorių kūrinius nuo seniausių dokumentų iki šiuolaikinės literatūros.
• Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas (2002–2003 m.). 2002–2003 m. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius vykdė UNESCO finansuotą projektą Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas. Šio projekto tikslas – išsaugoti sukauptus rankraščius, kurių šioje bibliotekoje daugiau kaip 250 tūkstančių, ir suteikti galimybę susipažinti su jais visiems norintiems. Skaitmeniniai unikalių XI–XV a. rankraščių vaizdai pateikiami internete. Šiuo projektu Lietuvos mokslų akademijos biblioteka pradėjo kurti skaitmeninį archyvą.
UNESCO Generalinės konferencijos 38-ojoje sesijoje 2015 m. lapkričio 11 d. priimtas naujas standartus nustatantis dokumentas, padėsiantis viso pasaulio šalims suderinti politikos kryptis ir strategijas bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir visuomenės informuotumą apie dokumentinio paveldo apsaugos iššūkius.
UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvoje 20-mečio proga, įprasminant aktyvų Lietuvos dalyvavimą šioje programoje, 2017 m. birželio 6 d. Nacionaliniame muziejuje LDK Valdovų rūmuose surengtas seminaras Lietuvos ir Lenkijos dokumentinio paveldo saugotojams ir nacionalinių komitetų nariams, skirtas aptarti dvišalio bendradarbiavimo galimybes rengti bendras dokumentinio paveldo parodas, ruošti dvišales ar daugiašales paraiškas siekiant dokumentinio paveldo objektus įrašyti į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, vykdyti bendrus viešinimo, edukacinius projektus ir kitas veiklas. Taip pat diskutuota apie valstybės politiką kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimui ekstremalių situacijų atvejais, dalintasi gerosios praktikos pavyzdžiais. Seminaro dalyviai parengė „Rekomendacijas dėl Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijų bendradarbiavimo saugant dokumentinį paveldą ir užtikrinant prieigą“.