Kovo 20 d., 16 val., Vilniaus universitete (Mažojoje auloje) vyks vieša paskaita – diskusija moterų sveikatos tyrimų tema „Kodėl vengiame moterų sveikatos temos moksle ir politikoje?“. Kviečiame dalyvauti.
Registracija >> https://forms.gle/PtBNEAYfvzcyRA716
Pagrindinį pranešimą skaitys prof. Alkistis Skalkidou – Uppsalos universiteto (Švedija) profesorė, WHOLE moterų sveikatos tyrimų centro įkūrėja. Profesorės tyrimai plečia supratimą apie biologinius, psichologinius ir socialinius moterų sveikatos aspektus ir jų integravimą į šiuolaikinio mokslinio tyrimo dizainą. Jos įžvalgos yra ypač vertingos Lietuvai, siekiančiai taikyti pažangiausią tarptautinę praktiką moksle ir sveikatos bei socialinės apsaugos politikoje.
Po pagrindinio pranešimo Lietuvos kontekstą pristatys Lietuvos mokslininkės, neuromokslų ir sociologijos pjūviais nagrinėjančios lyčių skirtumų ignoravimo pasekmes mokslo kokybei ir klinikinei praktikai bei moterų sveikatos neištirtumo sąsajas su demografinėmis tendencijomis, darbo rinka ir struktūrine nelygybe. Diskusijoje dalyvaus:
- Alkistis Skalkidou (Uppsalos universitetas, Švedija)
- Ramunė Grikšienė (Vilniaus universitetas, Gyvybės mokslų centras)
- Gražina Bielousova (Vilniaus universitetas, TSPMI, Vytauto Didžiojo universitetas)
Renginį moderuos Goda Raibytė-Aleksa. Renginys vyks anglų kalba.
Moterų sveikatos tyrimų spragos: nuo metodologinio aklumo iki struktūrinės nelygybės
Moterų sveikatos neištirtumas nėra vien tik sveikatos apsaugos sistemos klausimas – tai kompleksinė, tarpsektorinė problema, apimanti mokslo tyrimų dizainą, finansavimo logiką, socialines normas ir institucinę inerciją. Gyvybės mokslų ir klinikiniuose tyrimuose biologinė lytis vis dar dažnai nėra sistemingai integruojama kaip analitinė kategorija, neretai dėl didesnių kaštų, metodologinio patogumo ar nusistovėjusių praktikų. Toks „aklumas lyčiai“ tyrimuose lemia tai, kad mokslinės žinios, klinikiniai sprendimai ir technologinės inovacijos iš esmės kuriamos pagal vieną, dažniausiai vyrišką, biologinį modelį.
Šių struktūrinių sprendimų pasekmės yra toli siekiančios. Pirmiausia jos pasireiškia lėtesniu ligų atpažinimu, vėlyvu diagnozavimu ir mažesniu gydymo efektyvumu moterims. Kartu tai prisideda prie socialinių stigmų ir stereotipų įtvirtinimo, kai moterų simptomai yra nuvertinami arba interpretuojami kaip subjektyvūs. Ilgainiui tokios praktikos ne tik gilina sveikatos netolygumus, bet ir stiprina struktūrines nelygybes, ypač tais atvejais, kai moksliniai tyrimai, inovacijos ir ištekliai koncentruojami neatsižvelgiant į lyčių skirtumus.
Tarptautiniu mastu ši problema vis dažniau vertinama ne tik kaip mokslo kokybės, bet ir kaip žmogaus teisių, socialinio teisingumo bei lyčių lygybės klausimas. UNESCO ir kitos tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad lyčių aspektų integravimas į mokslinius tyrimus yra būtina sąlyga kuriant teisingas, įrodymais grįstas ir įtraukesnes politikos kryptis. Todėl moterų sveikatos tyrimų stiprinimas reikalauja ne fragmentiškų sprendimų, o sisteminių priemonių – įskaitant tyrimų dizaino peržiūrą, aiškius reikalavimus lyties duomenų analizei ir kryptingą rekomendacinių tyrimų užsakymą, kuris leistų sprendimus grįsti realiu situacijos įvertinimu.
Diskusiją organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa, Lietuvos žurnalistikos centru ir Vilniaus universitetu. Moterų sveikatos tyrimų iniciatyvą remia Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
2026 03 02 Kategorija: Gamtos mokslai, Socialiniai ir humanitariniai mokslai
