Kaunas šiandien vienija du svarbius UNESCO titulus: Modernistinio Kauno įrašymą į Pasaulio paveldo sąrašą ir narystę UNESCO kūrybinių miestų tinkle kaip Dizaino miestas.
Modernistinis paveldas yra lengvai atpažįstamas ir daug metų nuosekliai komunikuotas nacionaliniu lygiu, todėl visuomenėje gerai žinomas. UNESCO Dizaino miesto statusas – mažiau pažįstamas, nes jis yra susijęs su kūrybos procesu. Tačiau dizaineriai gali kurti priemones, padedančias modernizmo istoriją paversti patirtimi – per ženklinimą, maršrutus, edukacijas, paslaugų dizainą.
„Kauno dizaino bendruomenė šiandien susiduria su fragmentacija ir ribotu dizaino specialistų įtraukimu į miesto sprendimus“ – sako dr. Jūratė Tutlytė, Kauno Dizaino tinklo asociacijos vadovė.
Gruodžio 9 d. KTU M-Lab laboratorijų centre, Kaune, įvyko Kauno Dizaino tinklo asociacijos praktinės dirbtuvės, skirtos atverti miesto kūrybiškumo šaltinius per šiuolaikinį dizainą, švietimą, kultūros inovacijas, sudaryti sąlygas šiems procesams augti, stiprėti ir skleistis. Dirbtuvės subūrė skirtingų sričių kūrybininkus, architektus, dizainerius kartu ieškoti būdų, kaip abu UNESCO statusai gali dar labiau sustiprinti miesto identitetą, ekonominį gyvybingumą ir kultūrinę miesto ekosistemą. Kūrybinės dirbtuvės kvietė aktyviai prisidėti prie miesto dizaino kūrimo, formuojant miesto vizualinį identitetą ir erdvių kokybę.
Renginio pradžioje buvo surengti trys įvadiniai pranešimai, pristatę UNESCO titulų svarbą skirtinguose kontekstuose. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė Renata Kepežinskienė aptarė UNESCO organizacijos principus, reikšmę mūsų valstybei, šių titulų svarbą miestui. Jūratė Tutlytė pristatė Kauną kaip Dizaino miestą – kontekstą, kuriame kūrybiškumas suprantamas kaip ekonominis, socialinis ir kultūrinis miesto variklis. Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pasidalijo Vilniaus, kaip UNESCO literatūros miesto, patirtimis, leidusiomis palyginti ir papildyti skirtingų kūrybinių miestų kryptis.
Po įvadinių pranešimų vyko kūrybinės strateginės dirbtuvės, moderuotos dalyvaujamojo dizaino ekspertės Dovilės Gaižauskienės. Šioje dalyje dalyviai buvo pakviesti tyrinėti Kauno praeities, dabarties ir ateities ryšius. Dirbtuvėse buvo ieškoma, kaip miesto paveldas gali tapti šiuolaikinių idėjų ir bendrakūros pagrindu – tai atliepė UNESCO principą, kad paveldas nėra statiškas, o gyvas ir visuomenei reikšmingas.
