Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos nacionaliniu kultūros centru kviečia šiais metais paminėti UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos dvidešimtmetį. Ši Konvencija yra vienas populiariausių UNESCO teisės instrumentų, kurią 2004 m. viena iš pirmųjų ratifikavo Lietuvos Respublika, o per 20 metų – 180 kitų valstybių. Ruošdamasi atmintinai progai Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, bendradarbiaudama su Kultūros ministerijos specialistais, 2022 m. atnaujino ir autentifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos vertimą į lietuvių kalbą.
Remiantis Konvencija į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įrašytos lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės (2010 m.), į jį 2008 m. pateko ir anksčiau UNESCO pripažinimo sulaukusios nematerialaus kultūros paveldo vertybės – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.) bei dainų ir šokių švenčių tradicija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (2003 m.). Ketvirtosios vertybės – šiaudinių sodų rišimo tradicijos – paraiška pateikta UNESCO vertinimui 2022 m. Kultūros ministerija tikisi, kad ši tradicija bus įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį sąrašą šių metų pabaigoje.
Remiantis Konvencijos nuostatomis 2017 m. taip pat buvo sukurtas Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kuris skatina Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo įvairovės žinomumą, reikšmės pripažinimą ir išsaugojimą, prisideda prie bendruomenių stiprinimo. Lietuvos savivaldybės yra kviečiamos kurti savo lokalius nematerialaus kultūros paveldo sąvadus, stiprinti nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklas, neformalųjį ugdymą, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų telkimąsi, be kurių dalyvavimo gyvųjų paveldo reiškinių perdavimas kitoms kartoms yra neįmanomas.
Konvencijos šalys narės, įskaitant ir Lietuvą, buvo pakviestos nacionaliniu ir vietos mastu minėti Konvencijos dvidešimtmetį ir remti šiai sukakčiai skirtas veiklas, orientuotas į nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą trimis pagrindinėmis kryptimis, kurių tikslas:
- Stiprinti bendruomenių (tradicijų puoselėtojų, praktikų ir nešėjų) svarbą ir vaidmenį išsaugant bei perduodant nematerialaus kultūros paveldo vertybes kitoms kartoms.
- Kurti, palaikyti ir stiprinti partnerystes bei tinklus bendradarbiaujant tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu mastu, į bendradarbiavimą įtraukti įgalintus veikti nematerialaus kultūros paveldo profesionalus, gyvojo paveldo praktikus ir bendruomenių narius, sutelkti nematerialaus kultūros paveldo veikloms reikalingus išteklius ir socialinius tinklus, skirti dėmesį socialiai jautrioms grupėms: jaunimui, tautinėms mažumoms bei miestų bendruomenėms ir grupėms.
- Pasitelkti inovatyvias ir kelias sritis apimančias iniciatyvas, skirtas atskleisti nematerialaus kultūros paveldo potencialą ir jo suteikiamas galimybes skatinti bendruomenių kūrybiškumą bei dialogą.
Kultūros ministerija kviečia savivaldybių administracijas, kultūros centrus, akademines ir mokslo įstaigas 2023 m. įgyvendinti nematerialaus kultūros paveldo žinomumui, skatinimui ir išsaugojimui skirtas veiklas, skirti jas Konvencijos dvidešimtmečiui bei dalintis informacija apie reikšmingiausias savo įstaigų planuojamas arba įgyvendintas iniciatyvas. Informaciją prašome siųsti el. paštu gytis.orzikauskas@lrkm.lt.
fot. Gretos Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvas
