Vasario 7-10 d. įvyko UNESCO Tarpvyriausybinio kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo komiteto 16-oji sesija. Lietuvai atstovavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo grupės specialistė Milda Vakarinaitė ir Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO diplomatė Lina Ramanauskaitė.
Sesijos metu aptartos su UNESCO 2005 m. konvencijos (per 150 šalių narių) įgyvendinimu susijusios aktualijos, šalių narių periodinės kultūros politikos ir veiklos ataskaitos, Tarptautinio kultūros įvairovės fondo veikla, remiami projektai, skirti besivystančioms šalims bei kitos UNESCO iniciatyvos.
Nemažai dėmesio buvo skirta Ukrainai. Sesijos metu Prancūzijos delegacija pristatė bendrai parengtą Ukrainos draugų grupės pareiškimą, prie kurio prisijungė 46 šalys – jame akcentuojamos Rusijos agresijos Ukrainoje pasekmės kultūros srityje (sausio 23 d. duomenimis, 236 kultūros objektai Ukrainoje buvo sugriauti arba visiškai sunaikinti).
Lietuva savo pasisakyme akcentavo Konvencijos sekretoriato pastangas, įgyvendinant specialias programas, skirtas paremti menininkus Ukrainoje ir Afganistane, bei pristatė Lietuvoje inicijuotas paramos priemones Ukrainos menininkams ir kultūros sektoriui.
UNESCO Sekretoriatas, pristatydamas įgyvendintas veiklos kryptis šios Konvencijos kontekste, taip pat pristatė dvi iniciatyvas, kurias parėmė Paveldo ekstremaliose situacijose fondas/ Heritage Emergency Fund bei NVO „Menininkai, patiriantys rizikas“/ „Artists at risk“ – 30 Ukrainos moterų menininkių meno rezidencijų bei Ukrainos šiuolaikinio meno muziejaus MOCA kūrybinės veiklos projektas.
UNESCO Sekretoriatas 2022 m. išleido Pasaulinę kultūros politikos ataskaitą „Plėtoti kultūros politiką kūrybingumui“/ „Re/shaping policies for creativity“, ji parengta šalių narių, įskaitant ir Lietuvos, periodinės kultūros politikos ir veiklos ataskaitų pagrindu.
Pasaulinės ataskaitos rengėjai pateikė kultūros valdymo, infrastruktūros, teisių apsaugos, kt. sričių apžvalgas kartu su rekomendacijomis šalims narėms, kuriomis kryptimis būtina stiprinti kultūros politiką. Žemiau pateikiame apibendrintas pagrindines rekomendacijas, o pilną ataskaitą prašome skaityti čia:
https://www.unesco.org/creativity/en/publications
Valstybės narės skatinamos
- stiprinti menininko statusą, pripažinti netipinį menininko darbo pobūdį, siekti teisinės bazės harmonizavimo su tarptautiniais standartais šioje srityje
- užtikrinti meninės raiškos laisvės principų laikymąsi, integruojant atitinkamas nuostatas į teisinę bazę
- užtikrinti kultūrinių ir žmogaus teisių organizacijų dalyvavimą menininkų raiškos laisvės monitoringo procesuose, siūlant jiems mokymus ir kompetencijų stiprinimo kursus
- plėtoti programas, skirtas menininkams ir kultūros profesionalams, patiriantiems riziką, suteikti prieglobstį
- gerinti informacijos rinkimą apie kultūros sektoriaus darbuotojų kiekį, jų veiklos pobūdį ir poreikius
- sudaryti galimybę visiems kultūros darbuotojams (tiek formaliai dirbantiems, tiek laisvai samdomiems) tapti profesinės sąjungos nariu ir dalyvauti kolektyvinėje veikloje
- užtikrinti kultūros darbuotojų teisę į socialinę, sveikatos apsaugą, pensiją, nedarbo ar kitas pašalpas, prieinamas pagal įprastą darbo teisę, tačiau atsižvelgiant į netipinį darbo pobūdį
- užtikrinti autorių ir gretutinių teisių apsaugą ir deramą atlygį už darbą skaitmeninėje aplinkoje
- stiprinti informuotumą apie menininkų teises (kūrybos, ekonomines ir socialines teises) bei prieigos prie gebėjimų stiprinimo, mokymų, kt.
- stiprinti bendradarbiavimą tarp kultūros ir kitų ministerijų (pvz. teisingumo, darbo, socialinės apsaugos), siekiant, kad meninės raiškos laisvės tikslai būtų įtraukti į kultūros politikos strategijas
- tarptautiniu lygmeniu stiprinti bendradarbiavimą kultūros ministerijų, menininkų ir kultūros sektoriaus darbuotojų, žurnalistų, profesinių ir žmogaus teisių organizacijų ir bendruomenių, siekiant fundamentalių teisių užtikrinimo
- skatinti plėtoti tokią kultūros politiką, kuri užtikrintų visoms socialinėms grupėms atstovaujančius menininkus teisę reikštis ir dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, skatinant kultūros įvairovę ir užtikrinant kultūrines teises
