Vilniaus panorama, fot. J.Čechavičius
2017 m. lapkričio 13 d. UNESCO Generalinės konferencijos 39 sesijos metu paskelbtos į UNESCO minimų datų sąrašą įtrauktos valstybių narių sukaktys (http://unesdoc.unesco.org/images/0025/002597/259732e.pdf). Tarp šių sukakčių pateko ir Lietuvos teiktosios: 2018 m. – fotografo Juozapo Čechavičiaus 200-ųjų gimimo metinių (remiant Baltarusijai, Lenkijai, Latvijai ir Ukrainai) ir 2019 m. – kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos 200-ųjų gimimo metinių (kartu su Lenkija ir Baltarusija, remiant Latvijai ir Rumunijai)sukaktys.
Fotografas Juozapas Čechavičius, Prancūzijos fotografijos draugijos narys, pelnytai įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių XIX a. Vilniaus fotometraštininkų bei žymiausių to laiko Lietuvos fotomenininkų. Fotografo darbai buvo vertinami, eksponuojami ir apdovanoti parodose Rusijoje ir Prancūzijoje. J.Čechavičiaus kūrybinį palikimą sudaro per 200 vertingų Vilniaus, Kauno, Gardino, Liublino ir kitų vietovių nuotraukų bei šimtai asmenų portretų. Šio europinio lygio fotografijos meistro nuotraukos saugomos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos, Vatikano viešose ir privačiose kolekcijose. Jo sukurtos fotografijos pakėlė Lietuvos fotografiją į tarptautinį lygmenį, todėl šios asmenybės pagerbimas ir minėjimas bus labai prasmingas.
Kompozitorius Stanislavas Moniuška, dažnai gretinamas su Frederiku Šopenu, buvo vienas ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje. Apie 20 savo aktyvios kūrybos ir kultūrinės meninės veiklos metų kompozitorius praleido Vilniuje, palikdamas ženklius pėdsakus Lietuvos kultūros istorijoje. Vilniuje S. Moniuška sukūrė kantatas lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyno“ dainų (I–VI sąsiuvinius), 4 „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. 1848 m. Vilniaus miesto rotušėje įvyko operos „Halka“ premjera, diriguojant pačiam S. Moniuškai, 1854 m. ten pat buvo pastatyta jo sukurta opera scenoje. 1849 m. Sankt Peterburge dirigavo kantatą „Milda“ ir fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, kurios sulaukė palankių vertinimų. 2019-ieji bus puiki proga atgaivinti ir prisiminti menkai pažįstamą jo kūrybą (ypač Vilniuje sukurtus kūrinius, kurių tarpe ir pirmoji lenkų nacionalinė opera „Halka“) bei jo kultūrinę veiklą Lietuvoje, rengiant bendras kultūrines programas su kitomis šios nominacijos teikėjomis UNESCO: Lenkija ir Baltarusija.
2017 11 14 Kategorija: UNESCO, Minimos datos, Visos naujienos
