Kraitis (Çeyiz – turk. k.) reiškia bet kokius daiktus (baldus, drabužius, audinius, mezginius, indus, kitas naudingas buitines medžiagas), kaupiamus būsimam vedybiniam dukters ar sūnaus gyvenimui. Šeima imasi krauti savo vaikui kraitį nuo pat jo ankstyvos vaikystės. Kai vaikai užauga, jie dažnai perima tą pačią idėją ir krauna kraitį sau būsimoms vestuvėms. Ši tradicija vis dar puoselėjama, saugoma ir gerbiama Turkijoje jaunimo tarpe.
Hilal Can parodos idėja kilo iš jos pačios sukrauto „kraičio“, kuriame saugomi vertingi dalykai, jos asmeninio gyvenimo patirtys ir atsiminimai. Vietoj buities daiktų ji renka jausmus, mintis ir idėjas, užfiksuotus piešiniuose, eskizų bloknotuose, koliažuose, atvirukuose, primenančiuose tam tikras gyvenimo akimirkas kaip brangią asmeninę patirtį apie pasaulį. Visi autorės kraičio turtai (piešiniai ir iliustracijos, čekiai, bilietai, akmenėliai, sudžiuvusios gėlės etiketės…) nuolat kinta kūrybos procese ir įgauna daugiasluoksnes vizualines formas jos bloknotuose. Vis dėlto, parodoje kalbama net tik asmeniškai apie atskiras individualiais menininkės emocijas, prisiminimus ir patirtis, bet taip pat ir universaliai – apie praeities ir dabarties santykį.
Parodoje „Visa tai, kas liko. Mano atminties kraitis“ eksponuojami piešiniai/ iliustracijos iš 25 autorės asmeninių 2009–2016 m. bloknotų ir vaizdo projekcija. Taigi 8 metų gyvenimo patirtis iš menininkės praeities kraičio skrynios pasirengusi susitikti su dabartimi ir užmegzti dialogą su ateitimi.
2017 07 04 Kategorija: Kultūros raiškos įvairovė, Visos naujienos
