„UNESCO savaitė“ – Lietuva globalių iššūkių kontekste

2022 m. rugsėjo 19–23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos organizuojama „UNESCO savaitė“ – renginių ciklas, kurio tikslas – suburti skirtingų sektorių ir organizacijų atstovus, Lietuvos ir užsienio šalių ekspertus bendroje susitikimų, pokalbių ir diskusijų platformoje bei aptarti aktualias UNESCO temas ir veiksmus švietimo, mokslo, kultūros, informacijos ir komunikacijos srityse.

Pirmą kartą organizuotoje „UNESCO savaitėje“ įvyko šešios diskusijos, šešiolika tarpdisciplininių ir sritinių pranešimų bei kūrybinės dirbtuvės. Programa orientuota į globalius iššūkius, susijusius su klimato kaitos poveikiu paveldui, klimato kaitos švietimu, žaliosiomis technologijomis, dirbtinio intelekto etika, visuomenės įtraukumu, dezinformacija ir istorinės atminties svarba.

Įvadinė „UNESCO savaitės“ atidarymo diskusija „Lietuva ir UNESCO: kaip išnaudojame narystės galimybes?“ buvo skirta UNESCO, globalios daugiašalės organizacijos ir intelektinio forumo, veiklos principams, strategijoms, tikslams, Lietuvos dalyvavimo šioje organizacijoje vertei bei narystės iššūkiams nūdienos kontekstuose aptarti. Po jos Vytauto Didžiojo universiteto UNESCO katedra ir Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES pakvietė į diskusiją „Kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą?“, kurios dalyviai aptarė dezinformacijos tyrimų, medijų ir informacinio raštingumo temas.  Technologijų pažangos ir žmogaus teisių klausimai buvo gvildenami diskusijoje „Kodėl pasauliui reikia dirbtinio intelekto etikos?“. Verslo, mokslo ir valdžios sektorių atstovai svarstė, ar 2021 m. priimta UNESCO rekomendacija dėl dirbtinio intelekto etikos atliepia šio dokumento kūrėjų keliamus tikslus: apsaugoti žmogaus teises ir skatinti pozityvią bei lygybės ir įtraukties principais grindžiamą dirbtinio intelekto technologijų plėtrą visame pasaulyje, taip pat aptarė kitus dirbtinio intelekto poveikio keliamus iššūkius ir ateities vizijas.

Antrosios dienos renginiai – dr. Mairi H. Davies paskaita „Priemonės paveldui išsaugoti kovoje su klimato kaita“ ir atvejo studija „Kuršių nerija – klimato kaitos iššūkiai“ (lektorė Lina Dikšaitė) – buvo skirti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 50-ties metų sukakčiai. Lektorės pristatė globaliai ir nacionaliniu mastu taikomus klimato kaitos keliamų grėsmių ir neigiamo poveikio mažinimo metodus ir priemones bei aktualius šios srities iššūkius ir problematiką. Diskusijos „Ieškant harmonijos tarp žaliosios energijos ir saugomų teritorijų“ dalyviai kvietė ieškoti konsensuso tarp UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tikslų bei saugomų teritorijų apsaugos principų ir atsinaujinančios energetikos keliamų iššūkių, kėlė klausimus: ar galima harmonija, derinant plėtros ir apsaugos siekius; būti ar nebūti alternatyvios energijos šaltiniams saugomose teritorijose ar jų paribiuose; kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp vėjo ir saulės elektrinių statybų ir saugomų gamtos bei kultūros vertybių ir kada žalioji energija tampa nebe tokia žalia?

Trečiadienio popietė buvo skirta klimato kaitos švietimo integravimo į bendrąjį ugdymą klausimams. Diskusijos klimato kaitos švietimo tema dažniausiai apsiriboja neformaliojo švietimo iniciatyvomis, o šiame renginyje buvo orientuojamasi į formalųjį švietimą mokyklose. Kartu su pranešėjais iš Lietuvos, Italijos ir Prancūzijos buvo siekiama kompleksiškai panagrinėti dabartinę situaciją bei reikalingus pokyčius, atsižvelgiant į UNESCO tyrimus ir rekomendacijas, užsienio praktiką, Lietuvos moksleivių lūkesčius bei aptariant atnaujintas bendrojo ugdymo programas ir mokytojų rengimo klausimus.

Siekiant pristatyti nematerialaus kultūros paveldo įtraukumo galimybes, dalyvaujant Vilniaus neįgaliųjų dienos centro nariams, ketvirtadienį buvo surengtos praktinės kūrybinės dirbtuvės asociacijos „Dangaus sodai“ rišėjams, kurių metu patyrusi šiaudinių sodų meistrė Vida Sniečkuvienė pristatė darbo su turinčiais įvairių negalių žmonėmis patirtis bei metodus. Diskusijoje šiaudinių sodų tradicijos praktikai ir nematerialaus kultūros paveldo ekspertai aptarė šiaudinių sodų ir bendrai nematerialaus kultūros paveldo gyvybingumo, tęstinumo iššūkius bei perspektyvas šiuolaikinėje visuomenėje, vertybių įrašymo į UNESCO sąrašus reikšmę ir galimą poveikį tradicijos praktikams.

Minint UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ 30-metį, penktadienį buvo pristatytas naujas elektroninis leidinys „Fiksuoti istoriją. Lietuvos dokumentinis paveldas, įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį ir nacionalinį registrus“ bei trys išskirtinės vertės dokumentinio paveldo objektai: XX a. pradžios lietuviškų šelako plokštelių kolekcija, Vilijos-Neries aukštupio žemėlapis, sudarytas 1857 m. grafo Konstantino Tiškevičiaus surengtos ekspedicijos metu, ir Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija Vilniaus katedrai.

„UNESCO savaitės“ uždarymo renginyje pristatytos L‘Oreal-UNESCO programos „Moterims moksle“ Lietuvos laureatės: dr. Ieva Plikusienė, Greta Jarockytė ir Joana Smirnovienė. Pranešimuose – novatoriški ir tarptautiniu mastu pripažinti koronaviruso baltymų ir specifinių antikūnų sąveikų tyrimai, nanovaistų vėžio diagnostikai ir gydymui tyrimai bei efektyvių ir mažiau toksiškų vaistų kūrimo etapai.

„UNESCO savaitę“ organizavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

Partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, LR užsienio reikalų ministerija, LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas