KURŠIŲ NERIJA

Kuršių nerijos įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nominacinė byla

The Curonian Spit Nomination of Inclusion into UNESCO World Heritage List

http://www.nerija.lt

Ištįsusiame, 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio, smėlio kopų pusiasalyje žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Dabartinį Kuršių nerijos kraštovaizdį sukūrė nepaliaujamos žmogaus kovos su vėjo ir vandens stichijomis. Tai rodo ir kelis amžius tebesitęsiantys kopų tvirtinimo ir apželdinimo darbai.

XV a. visa Kuršių nerija buvo apsigobusi žalia miškų skraiste. Augo didingi mišrūs miškai – ąžuolų, eglių, pušų. Vėliau žmonės pradėjo negailėdami kirsti medžius. Miškai ypač nukentėjo per Septynerių metų karą (1756–1763). Iškirtus miškus smėlis liko visiškai nesutvirtintas, be to, smėlio dar pripūtė vakarų vėjai. Vėjo genamas smėlis slinko skersai pusiasalio, Kuršių marių link... Didžiulės kopos savo kelyje palaidojo ne vieną pamario žvejų kaimą. Reikėjo kruopštaus ne vienos kartos triūso, kol žmonės sugebėjo pažaboti smėlio stichiją ir sukurti kraštovaizdį, kuriuo šiandien džiaugiamės.

Apželdinti kopas pirmiausia pradėta Danijoje ir Olandijoje. Kuršių nerijoje kopas apželdinti pradėta prieš porą šimtmečių ir šis procesas tebesitęsia iki šiol. Žmonės suformavo pajūrio apsauginį kopagūbrį, sodindami miškus sustabdė slenkantį smėlį. Tokio masto pajūrio kopų sutvirtinimo ir apželdinimo darbai Kuršių nerijoje yra vieninteliai pasaulyje. Galima teigti, kad Kuršių nerija yra darnaus žmogaus ir gamtos sambūvio pavyzdys. Tai išskirtinis žmogaus ir smėlio pusiasalio santykis, žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie gamtos ir jos nepažeisti.

Kuršių nerijos gyvenvietės unikaliai dera prie gamtinės aplinkos. Riba tarp gamtos ir žmogaus valdų – labai subtili, bet vis dėlto jaučiama. Svarbu jos neperžengti, antraip gali būti prarastas ir visas Kuršių nerijos žavesys. Šiandien ypač aktualūs akademiko Vytauto Gudelio žodžiai: "Kuršių nerijos unikalumas mus visus įpareigoja dar labiau sergėti ir tausoti jos gamtą, kraštovaizdį nuo visų pasikėsinimų į jos ekologinę neliečiamybę, nepaisant, kas ir kur to geistų ar ketintų tai daryti".

Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas 2000 m. gruodžio mėnesį.

2001 m. UNESCO lėšomis buvo išleista prof. J. Bučo monografija "Kuršių nerijos nacionalinis parkas – kultūros paveldas". Remiantis daugybe istorinių šaltinių, monografijoje kruopščiai išnagrinėta Nidos, Juodkrantės, Smiltynės, Pervalkos, Preilos istorija, gamtos ir žmogaus sukurti bei išsaugoti kultūros paminklai, kraštovaizdis, aprašyta griaunamoji gamtos jėga.

Gediminas Raščius
Gamtos fondo direktorius

© UNESCO 2005