GAMTOS MOKSLAI

UNESCO Mokslo programa išskiriama į Gamtos mokslų programą ir Socialinių ir humanitarinių mokslų programą.
2008-ieji – Tarptautiniai Žemės planetos metai

UNESCO gamtos mokslų programa

1968 m. organizuodama pirmąją konferenciją nevaržomo gamtos išnaudojimo tema UNESCO pradėjo skelbti aliarmo signalą darnios raidos poreikiui. Nuo pat įkūrimo organizacija įdiegė kelias tarptautines programas geresniam Žemės išteklių tyrimui ir panaudojimui užtikrinti.

UNESCO gamtos mokslų programa grindžiama dviem svarbiausiomis veiklos kryptimis:

• nuoseklus ir racionalus gamtos išteklių, aplinkos valdymas, siekiant socialinio saugumo ir gerovės;
• galimybių moksle ir technologijose kūrimas, siekiant padidinti žmogiškuosius ir institucinius pajėgumus ir plėsti žinių visuomenę, mokslo politikos pritaikymas socialiniams poreikiams.

Svarbu pastebėti, kad siekti iškeltuų tikslų UNESCO gamtos mokslų programa siūlo, vadovaujantis multidimensiniu požiūriu, skatindama jungti gamtos bei socialinių ir humanitarinių mokslų teikiamas galimybes, ieškant galimų sprendimo kelių. Pripažįstama, kad ekologinės, aplinkos užterštumo ir nykimo problemos tampa vis aktualesnės, tačiau veiksmai siekiant sustabdyti situacijos blogėjimą dažnai būna pavieniai ir neadekvatūs, todėl pripažįstama, kad norint iš esmės užkirsti kelią gamtos naikinimui ir užtikrinti darnų vystymąsi būtina šviesti ir ugdyti visuomenę gamtos tausojimo dvasia, atskleisti biologinės ir kultūrinės įvairovių sąsajas. Bandymas žvelgti į darnų vystymąsi platesnėje perspektyvoje – naujas UNESCO požiūris.

Pagrindiniai UNESCO gamtos mokslų programos prioritetai:

• gėlas vanduo
• žmogaus ir gamtos sąveika
• vandenynai
• žemės mokslai
• pakrančių regionai ir mažos salos

UNESCO gamtos mokslų programos veiklos formos:

• tarpdisciplininio aplinkos ir vystymosi sričių programų bendradarbiavimo skatinimas;
  mokslininkų, ekspertų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimo skatinimas, siekiant efektyviausių, moksliniais tyrimais paremtų sprendimų nacionalinėje gamtosaugos politikoje;
• žinių visuomenės kūrimas ir nacionalinių galimybių moksle bei technologijose stiprinimas,
  pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis;
• nacionalinių aplinkos stebėjimo sistemų, duomenų ir indikatorių bazių stiprinimas, siekiant geresnio aplinkosaugos sistemų supratimo, įvertinimo, prognozavimo ir valdymo;
• integruotų sprendimų palaikymo sistemų, kurios paspartintų reagavimą į kompleksines aplinkos ir vystymosi problemas, diegimas;
• metodologijų, skirtų konfliktų dėl gamtos resursų sprendimui ir prevencijai, kūrimas.

Svarbiausios UNESCO tarptautinės programos
gamtos mokslų srityje:

• Tarptautinė hidrologijos programa (IHP - The International Hydrological Programme) siekiama teikti mokslines žinias, techninį rengimą ir programinę ekspertizę, reikalingą veiksmingam, teisingam ir darniam vertingų išteklių valdymui. Programa vis labiau įsitraukia į vandens konfliktų tarp valstybių ir valstybėse kilimo prevencijos priemonių ir strategijų kūrimą.
  
  
• UNESCO vandens švietimo institutas (UNESCO - IHE), įsikūręs Delfte (Nyderlandai), telkia vandens švietimo ir galimybių kūrimo veikėjus ir koordinuoja pasaulinio tinklo veiklą.
  
  
• Pasaulio vandens raidos ataskaita (The World Water Development Report) teikia adekvačią, nuolat atnaujinamą gėlo vandens ekosistemos padėties apžvalgą. Kiekviena Jungtinių Tautų agentūra ir komisija, sprendžianti vandens klausimus, prisideda prie vandens naudojimo sveikatos, maisto, ekosistemų, urbanizacijos, pramonės, energijos sritims, jo išteklių įtakos rizikos valdymui ir bendrai valdymui apžvalgos proceso. UNESCO vadovauja 24 Jungtinių Tautų partnerių sekretoriatui, vykdančiam Pasaulinę vandens vertinimo programą (World Water Assessment Programme; WWAP).
  
  
• Žmogaus ir biosferos programa (MAB - Man and Biosphere) incijuota siekiant sukurti teorinę bazę gamtos mokslų ir socialinių mokslų ribose, kuri nurodytų pagrindines gaires kaip raconaliai naudoti ir tausoti biosferos išteklius, ir pagerinti ryšį tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos.
  

• Tarptautinė okeanografijos komisija (IOC - Intergovernmental Oceanographic Commission) kartu su partneriais koordinuoja nacionalines tyrimų ir vandenynų stebėjimų programas (Pasaulinės vandenynų stebėjimo sistemos rėmuose). Siekiant pagerinti prognozes, sumažinti netikrumą apie klimato kaitą, pagerinti jūrinių ekosistemų ir išteklių valdymą, skelbti išankstinius perspėjimus apie cunamių ir kitų su vandenynais susijusių gamtinių nelaimių grėsmes, nuolat stebima vandenynų būklė. Komisija koordinuoja iniciatyvą įsteigti Pasaulinę cunamių perspėjimo sistemą bei aktyviai veikia, siekdama nacionalinių vandenynų ir pakrančių plėtros ir valdymo planų tobulinimo.
  
  
• Įgyvendindami Tarptautinę geo-mokslų programą (IGCP - The International Geoscience Programme), bendradarbiaujant su Tarptautine geologijos mokslų sąjunga, mokslininkai daugiau nei 150 valstybių tobulina energijos ir mineralinių išteklių nustatymo technologijas, tuo pačiu plėsdami žinias apie Žemės geologinius procesus ir mažindami gamtos nelaimių riziką besivystančiose valstybėse.
  
  
• Vykdydama Nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms (Natural Disaster Reduction) programą UNESCO prisideda prie gamtinių nelaimių: žemės drebėjimų, vulkanų išsiveržimų, cunamių, potvynių ir nuošliaužų - nustatymo ir žalos mažinimo, įgyvendindama įvairias Jungtinių Tautų tarptautinės gamtinių nelaimių sumažinimo strategijos programas. Jau kurį laiką UNESCO skatina ir vykdo įvairius naujus projektus, kaip tarptautinė potvynių iniciatyva, koalicija, siekianti ugdyti atsigavimo po nelaimių gebėjimus, kaip integruotą švietimo sistemos dalyką, gamtinių nelaimių valdymo megapoliuose planavimo aljansas.
  
  
• Inicijavus Darnios plėtros mažosiose salose (Sustainable Living in Small Island Developing States) programą, naujųjų informacinių technologijų dėka, mažosios salos įgavo balsą šiandienos žinių visuomenėje, skleisdamos kuriamus gerosios pakrančių plėtros praktikos pavyzdžius.
  
• Tarptautinė fundamentaliųjų mokslų programa (IBSP - International Basic Sciences Programme) yra tarpvyriausybinė iniciatyva nacionalinių pajėgumų stiprinimui fundamentaliųjų mokslų srities žinių centrų tinklo pagalba. Programos specialistai dirba su matematikos, fizikos, chemijos, gyvybės mokslų ir šių mokslų sąveikos srityse, siekiant patenkinti nacionalinius poreikius.
  
  
• Atsinaujinančios energijos programa padeda besivystančioms valstybėms apsibrėžti prioritetus ir įgyvendinti programas skatinančias saulės ir kitų formų atsinaujinančią energiją bei didinančias suvokimą apie jų svarbą ir veiksmingumą. Pasaulinė atsinaujinančios energijos švietimo programa (GREET - The Global Renewable Energy Education Training Programme) remia kasmetinę vasaros mokyklą "Saulės energija kaimo vietovėms" ir kitus bandomuosius projektus.
  
  
• Vietos ir čiabuvių žinių sistemų projekte (LINKS - Local and Indigenous Knowledge Systems) akcentuojama vietinių kaimo bendruomenių svarba darnaus vystymosi procese, remiant tradicinių išteklių naudojimo būdų ir įgūdžių, siejamų su kultūrine ir biologine įvairove, išlaikymą.
  

Nuo 1999 m., kuomet 157-ojoje sesijoje UNESCO Vykdomoji Taryba priėmė sprendimą įsteigti "Didžiosios dirbtinės upės tarptautinį vandens prizą už vandens išteklius sausringose vietovėse" (Great Man-Made River International Water Prize for Water Resources in Arid Zones), UNESCO kartą į dvejus metus skelbia kvietimą nominuoti kandidatus šiam prizui gauti. Apdovanojimas skiriamas asmeniui, asmenų grupei arba tyrimų institutui už esminį ir išskirtinį indėlį vandens išteklių sausringose vietovėse įvertinimui, vystymui, valdymui ir panaudojimui. 2005 m. šiuo apdovanojimu buvo apdovanotas dr. Sayyed Ahang Kowsar už potvynių vandens panaudojimo ir vandeningojo sluoksnio valdymo, tyrimų apmokymų ir įgyvendinimo veiklą Irane.

UNESCO gamtos mokslų programos įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos veikla gamtos mokslų srityje yra derinama atsižvelgiant į minėtus prioritetus ir Mokslo konferencijos rekomendacijas. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas nacionalinės žmogiškųjų resursų bazės ir mokslinės infrastruktūros plėtimui ir stiprinimui, mokslo integravimui į kultūrą, mokslo švietimui ir technologinių galimybių plėtimui. Nuosekli, ilgalaikė nacionalinė vyriausybės programa, užtikrinanti pastovią paramą mokslo ir technologijos vystymui, apimanti etinius mokslinės pažangos aspektus, turėtų būti kuriama ir įgyvendinama bendradarbiaujant vyriausybei ir akademinėms institucijoms, privačiam sektoriui ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Mokslo ir technologijos pažangos valdymui yra svarbus nacionalinių ir sub-regioninių žmogiškųjų resursų didinimas, reformos nacionalinėse ir regioninėse mokslo, technologijos ir inovacijų sistemose, vidurinio ir aukštojo mokslo institucijų glaudesnis bendradarbiavimas, vyriausybės, verslo ir mokslo institucijų ryšių stiprinimas, švietimo bei mokslo ir technologijų pažangos teikiamų galimybių prieinamumas, parama jauniems mokslininkams bei tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų valdymo srityje, kuriant statistinių duomenų ir indikatorių bazių tinklus.

UNESCO organizacijos prioritetai ir svarbiausia veikla yra įgyvendinama per ilgalaikes reguliariąsias programas. Būtent mokslo srityje yra vykdoma daugiausia reguliariųjų programų, į kurias gana sėkmingai yra įsiliejusi ir Lietuva.

Žmogus ir biosfera/ (MAB - Man and biosphere)

Vienoje iš tokių programų Žmogus ir biosfera (MAB - Man and biosphere) Lietuvos mokslininkų kūrybinis kolektyvas aktyviai dalyvauja jau daugiau kaip 25 metus, beveik nuo pat programos sukūrimo pradžios. Ši tarpdisciplininė mokslinių tyrimų ir mokymų programa incijuota siekiant sukurti teorinę bazę gamtos mokslų ir socialinių mokslų ribose, kuri nurodytų pagrindines gaires kaip raconaliai naudoti ir tausoti biosferos išteklius, ir pagerinti ryšį tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos. MAB skatina tarpdisciplininius tyrimus, galimybių ugdymą, siekia prisidėti ne tik prie geresnio gamtos, pasaulinės kaitos suvokimo, bet ir didesnio mokslo ir mokslininkų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą, siekiant racionalaus biologinės įvairovės naudojimo.

Šiuo metu UNESCO MAB programoje dalyvauja 144 šalių nacionaliniai MAB komitetai. MAB programoje Lietuvos nacionalinis MAB komitetas savo laiku koordinavo Europos ir Azijos valstybių lyginamųjų mokslinių tyrimų projektą "Rūšies tyrimai areale". Vykdant projektą buvo glaudžiai bendradarbiaujama su UNESCO Mokslo ir technologijos biuru Europoje (ROSTE). 1993 – 1997 m. parengta ir įvykdyta pirmoji Valstybinė mokslo programa ,,Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste: Lietuvos pavyzdžiu" (ECOSLIT). Panaudojant programose sukauptą patirtį, kompleksinių tyrimų metodologijas ir parengtą bazinių tyrimų tinklą, ateityje planuojama toliau tirti krašto aplinkoje vykstančių procesų mechanizmą ir tendencijas, kokių ekologinių sistemų pokyčių galima laukti balansuojamos plėtros sąlygomis ir parengti efektyvių prevencinių priemonių planą neigiamų technologinės, ekonominės, socialinės bei kraštovaizdžio transformacijos veiksnių įveikimui. Visi šie klausimai, numatomi spręsti naujoje programoje EUROLIT. Tikimasi, kad minėta programa bus patvirtinta valstybine mokslo programa ir bus pradėta įgyvendinti. Lietuva taip pat bando įsilieti į MAB biosferos rezervatų tinklą, kuriam šiuo metu priklauso apie 400 vietovių iš 100 pasaulio valstybių. Praktika parodė, kad integruota žemės, vandens ir biologinės įvairovės tvarkymo, įtraukiant vietinius gyventojus, strategija rezervatuose gerina gamtos apsaugą ir nuoseklų, efektyvų resursų panaudojimą. Tai skatina toliau plėsti Pasaulio biosferos rezervatų tinklą. MAB akcentuoja, kad dėmesį reikėtų skirti institucinių ir individualių gebėjimų stiprinimui, mokslinio pagrindo, standartų kūrimui, ekologinio turizmo, kitų nuoseklaus resursų panaudojimo būdų skatinimui, stebėjimo ir analizės duomenų kaupimo ir informacijos sklaidos mechanizmų kūrimui.
Artimiausiu metu naujų UNESCO biosferos rezervatų konkursui rengiamasi teikti Žuvinto biosferos rezervato kandidatūrą. Integruota ir nuosekli aplinkos valdymo strategija biosferos rezervatuose, įtraukiant taip pat vietinius gyventojus, turėtų būti pavyzdžiu kuriant nacionalines gamtosaugos programas.
Lietuvos nacionaliniam MAB komitetui vadovauja ilgametis jo pirmininkas akademikas prof.Leonardas Kairiūkštis.

Tarptautinė hidrologijos programa/ (IHP - International Hydrological Programme)

Prieš keletą metų Lietuva taip pat įsijungė į tarpvyriausybinės mokslinės bendradarbiavimo programos, pavadintos Tarptautine Hidrologijos Programa (IHP - International Hydrological Programme), veiklą, kurios rėmuose šalys narės keičiasi informacija apie vandens apytakos sistemos padėtį, dalijasi vandens išteklių valdymo, apsaugos patirtimi. Programa taip pat siekia tobulinti hidrologijos studijų metodologijas bei mokslinį ir technologinį pagrindą racionalaus vandens išteklių valdymo metodų ir gamtos apsaugos priemonių vystymui.

Šią tarpvyriausybinę mokslinę bendradarbiavimo programą UNESCO vykdo nuo 1975 m. Programos pagalba buvo pasiektas ryškus progresas hidrologijos studijų metodikoje. Vandens išteklių valdymo sistemos ir hidrologijos mokslų pritaikymas prie besikeičiančių klimato ir aplinkos sąlygų ir toliau išlieka vienu svarbiausiu programos uždaviniu. Tačiau pastaruoju metu, gerokai sustiprėjus socialiniam programos komponentui, IHP tapo tarpdisciplinine programa, akcentuojančia pasaulio vandenų problemos sprendimą ne tik kaip techninį klausimą. Vis didesnę grėsmę kelia prasto vandens resursų procesų žinojimo ir suvokimo, netinkamo vandens naudojimo, nenuoseklaus vandens resursų tvarkymo nacionaliniu/regioniniu lygiu problema. Pripažįstama, kad tai yra didelė bendro ekologinio ir socio-ekonominio vystymosi kliūtis, todėl jos sprendimui būtinas tamprus bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir sprendimų priėmėjų.

IHP vykdymas vyksta fazėmis, kurių kiekviena trunka šešis metus. 2002 - 2007 m. fazė: "Vandens sąveikos: Sistemos pavojuje ir socialiniai iššūkiai".
Tarptautinės Hidrologijos Programą Lietuvoje koordinuoja prof. habil. dr.Kęstutis Kilkus.

Tarptautinė geologijos mokslų programa/ (IGCP - International Geoscience Programme)

Tarptautinė geologijos mokslų programa (IGCP - International Geoscience Programme) įgyvendinama nuo 1972 m. yra bendra UNESCO ir Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos

Atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius, buvo nustatyti keturi pagrindiniai IGCP prioritetai:

• plėsti žinias ir gerinti suvokimą apie skirtingus aplinką veikiančius faktorius, tokiu būdu siekiant užtikrinti racionalų žemės išteklių naudojimą ir pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas;
• ieškoti efektyvesnių naturalių – energijos ir mineralų – išteklių naudojimo būdų;
• koreliatyvių tyrimų ir studijų pagalba plėsti žinias apie žemės geologinius procesus;
• gerinti tyrimo metodų ir priemonių standartus.
   

Apie UNESCO Gamtos mokslų programą anglų kalba/ UNESCO Natural Sciences Programme

© UNESCO 2005