Nacionalinio registro „Pasaulio atmintis“ nuostatai ir paraiškos forma

Lietuvos nacionalinio registro „Pasaulio atmintis“ nuostatai, 2015 m. pdf_button

Paraiškos rengimas

Viena iš Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ veiklų – Lietuvos nacionalinio registro „Pasaulio atmintis“ (toliau – Nacionalinis registras) sukūrimas ir pildymas.

Nacionalinis registras turi padėti institucijoms identifikuoti vertingiausius Lietuvos dokumentinio paveldo objektus, saugomus įvairiose organizacijose ar priklausančius privatiems asmenims, nustatyti, kokios reikia strategijos, kad šis paveldas išliktų, bei populiarinti dokumentinį paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Atrenkant dokumentinio paveldo objektus į Nacionalinį registrą, vadovaujamasi pagrindiniais tarptautinio registro kriterijais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sąlygas ir situaciją. Ar įrašyti dokumentinio paveldo objektą į Nacionalinį registrą, sprendžiama pagal jo svarbą, lyginant jį su kitais dokumentinio paveldo objektais, jau įrašytais ir siūlomais įrašyti į Nacionalinį registrą. Nagrinėjant įtraukimo į Nacionalinį registrą klausimą, pirmiausia turi būti atliktas objekto preliminarus autentiškumo įvertinimas ir nustatyta, ar tikrai objektas yra originalas. Kopijos, dublikatai, klastotės, netikri dokumentai ar mistifikacijos į Nacionalinį registrą neįrašomi. Dokumentinio paveldo objektas turi būti unikalus ir nepakeičiamas, t. y. toks, kurio dingimas ar sugadinimas išties gali nuskurdinti šalies ar regiono paveldą.

Atranka į Nacionalinį registrą atliekama, vadovaujantis šiais kriterijais:

  • Objekto sukūrimo laikas. Objekto amžius savaime nesuteikia dokumentui ypatingos reikšmės. Į Nacionalinį registrą gali būti įrašomi bet kurio laikotarpio dokumentai, atspindintys reikšmingas socialines permainas ar krizes.
  • Sukūrimo vieta – pagrindinis dokumento reikšmės požymis. Į Nacionalinį registrą gali būti traukiami tokie dokumentai, kurie turi ypač svarbios informacijos apie vietovę, atlikusią reikšmingą vaidmenį pasaulio istorijoje ir kultūroje. Vietovė gali būti dariusi didelį poveikį įvykiams, apie kuriuos byloja objektas, kuriame gali būti aprašyta ar pavaizduota neišlikusi fizinė aplinka, miestai, institucijos.
  • Kūrėjas – asmuo ar asmenų grupė. Socialinis kultūrinis kontekstas, kuriame buvo sukurtas objektas, gali parodyti esminius visuomenės elgesio, socialinės, industrinės, meno, politikos plėtros esminius aspektus. Jame gali būti užfiksuota žymių asmenybių ar žmonių grupių įtaka.
  • Turinys. Dokumentinio paveldo objektas gali atspindėti ypatingus istorinius ar intelektinius įvykius gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų, politikos, ideologijos, sporto ir meno srityje, didelius socialinius pokyčius, pereinamųjų laikotarpių progreso ar regreso esmę, žymių asmenybių ar asmenų grupių įtaką.
  • Svarba lituanistikai. Dokumentinio paveldo objektas gali rodyti esminius lietuvių kalbos, kultūros, visuomenės elgesio, religijų, meno, politikos plėtros aspektus ar Lietuvos socialinį, etninį ir visuomeninį kontekstą, kuriame objektas sukurtas, bei gali būti atspindėta lietuvių kalbos ir pereinamųjų laikotarpių krašto istorija, socialinio progreso ar regreso reikšmė.
  • Forma ir stilius. Dokumentinio paveldo objektas gali būti tipinis ar pavyzdinis pagal pateikimo formą, būdą ar išraiškos priemones, jo laikmenos gali būti laikomos nykstančiomis ar išnykusiomis, be to, jis gali turėti išskirtinę estetinę, stilistinę ar lingvistinę reikšmę.

Ypatingas dėmesys atrenkant objektus įtraukti į Nacionalinį registrą skiriamas raritetams (retiems išlikusiems tam tikro laikotarpio ar rūšies pavyzdžiams), objektų vientisumui (vertinama, ar objektas išlikęs visas, ar tik jo dalis, ar jis pakitęs, apgadintas ir pan.), išlikimo grėsmei (svarstoma, ar būtinas budrumas jo saugumui garantuoti, net jeigu objektas yra saugioje vietoje), nepakankamai informacijai.

Siūlyti įrašyti objektus į Nacionalinį registrą gali ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, dvi ar daugiau šalių, jeigu siūloma objektų kolekcija yra išsklaidyta: saugoma keliose vietose ar priklauso keliems savininkams. Neužkertant kelio entuziazmui ir kilniems tikslams, teikiant paraiškas Nacionaliniam registrui, nereikia pateikti apsaugos organizavimo, restauravimo strateginio plano, nors registravimui Tarptautiniame registre Pasaulio atmintis tai yra būtinas reikalavimas. Objektų įtraukimo į Nacionalinį registrą pareiškėjai, atsižvelgdami į pirmiau išvardytus kriterijus ir parametrus, turi parengti išsamius dokumentinio paveldo pristatymo dokumentus pagal Lietuvos nacionalinio komiteto Pasaulio atmintis patvirtintą nominacijos formą. Siūlomus įrašyti į Nacionalinį registrą dokumentus vertina ekspertų grupė, kuri sudaroma kiekvienais metais, atsižvelgiant į gautas nominacijas. Tikimasi, kad ateityje tuo susidomės bažnytinės institucijos ir padės įregistruoti tą paveldą, kuriam skiriama per mažai laiko ir dėmesio.

Lietuvos nacionalinio registro „Pasaulio atmintis“ paraiškos forma pdf_button  icon_doc_hov

Rekomendacijos paraiškos rengėjams pdf_button

Į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ jau įrašyti 68 dokumentinio paveldo dokumentai: 35 iš jų pripažinti regioninės (europinės) reikšmės ir 33 nacionalinės reikšmės.