Medijų ir informacinis raštingumas

Informacinėje visuomenėje, kuri yra atvira, išsilavinusi ir nuolat besimokanti, efektyviai naudojamasi informacinėmis ir ryšių technologijomis socialiniame, kultūriniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime. Skaitmeniniame pasaulyje visuomenė turi turėti įgūdžių jomis naudotis ir jas taikydama pasiekti bei sukurti informaciją, tai reiškia – būti raštingi šioje srityje.

Informacinio raštingumo (ang. information literacy) sąvoka apima gebėjimą identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių. Tai įgalina žmones pasiekti asmeninių, socialinių, darbo ir švietimo tikslų. Tai viena iš pagrindinių žmogaus teisių skaitmeniniame pasaulyje.

Vartojamas ir kitas terminas – medijų raštingumas (angl. media literacy). Dėl įvairių naujų technologijų įtakos ir komunikacijos priemonių – medijų (radijo, televizijos, interneto, spaudos) – plitimo žymiai pakito žmonių komunikacijos procesai ir elgsena. Todėl šiomis sąlygomis vienas svarbiausių visuomenės gebėjimų – medijų raštingumas, kurio būtina siekti žmonėms suteikiant reikiamų kompetencijų (žinias, įgūdžius, požiūrį): suvokti medijų vaidmenį ir funkcijas demokratinėje visuomenėje, suprasti sąlygas, kuriomis medijos gali atlikti savo funkcijas; kritiškai vertinti medijų turinį; bendradarbiauti su medijomis skleidžiant demokratiją ir išreiškiant save; turėti įgūdžių (ir naudoti IT) turiniui sukurti.

Pripažindama medijų ir informacinio raštingumo glaudų ryšį, UNESCO strategiškai vartoja sudėtinį medijų ir informacinio raštingumo (ang. media and information literacy, MIL) – MIR – terminą, kuris apima visas medijas ir žiniasklaidą (spauda, radijo ir televizijos laidos, kino filmai, reklama, internetas ir kt.) ir kitus informacijos teikėjus (įskaitant bibliotekas, archyvus, muziejus) nepriklausomai nuo naudojamų technologijų.

UNESCO palaiko iniciatyvas, kuriose MIR siekiama mokantis visą gyvenimą. Sudarius tinkamas sąlygas, MIR tampa svarbia prielaida skatinant visiems vienodą prieigą prie informacijos ir žinių, laisvą, nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą ir informacijos sistemas. Jis yra laisvos saviraiškos ir informacijos esmė, kurią sudaro piliečiams supratimas apie medijų, žiniasklaidos ir kitų informacijos teikėjų funkcijas, kritiškas jų turinio vertinimas ir gebėjimas ir kaip vartotojams, ir kaip informacijos turinio kūrėjams priimti pagrįstus sprendimus.

Prieiga prie kokybiškos informacijos ir medijų turinio bei dalyvavimas medijų ir komunikacijos tinkluose yra būtini siekiant įgyvendinti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti.

UNESCO misija yra pateikti išsamią MIR strategiją, kuri apima mokymo programą mokytojams, tarptautinį bendradarbiavimą, gaires rengiant nacionalinę MIR politiką ir strategiją,  steigiant MIR universitetų tinklą ir kt.

Tarptautinio forumo, vykusio 2013 m. birželio 26–28 d. Abudžoje, Nigerijoje, metu organizacijos iš daugiau nei aštuoniasdešimties šalių sukūrė Pasaulinį partnerystės aljansą medijų ir informacinio raštingumo srityje ir priėmė Aljanso programą bei veiksmų planą.

Pagrindiniai dokumentai:

  • Aleksandrijos deklaracija (2005). Informacinis raštingumas ir mokymasis visą gyvenimą įvardijami kaip esminiai informacinės visuomenės komponentai, lemiantys jos vystymąsi, klestėjimą ir laisvę, skatina socialinę įtrauktį visose tautose.

Leidiniai (spustelėję pavadinimą, rasite daugiau informacijos bei galėsite atsisiųsti leidinį) :