Komunikacija ir informacija

Komunikaciją, informaciją, žinias ir šiuolaikines informacijos technologijas UNESCO vertina kaip priemones, padedančias siekti žmonijos progreso, kokybiškesnio gyvenimo, asmenybių ugdymo. Mažai išvystytos ir besivystančios šalys dažnai stokoja prieigos prie naujausių informacijos technologijų ir dėl šios priežasties netenka galimybės nuosekliai vystytis.

UNESCO savo veikla siekia panaikinti išsivysčiusių ir besivystančių šalių atskirtį, įgyvendindama programas, kurių pagrindiniai principai yra spaudos ir žodžio laisvė, didesnės ir geresnės galimybės naudotis informacija ir žiniomis, kultūrų įvairovės puoselėjimas bei visiems lygios teisės gauti visavertį kokybišką išsilavinimą.

Kurdama žinių visuomenę ir siekdama panaikinti skaitmeninę atskirtį, UNESCO daug dėmesio skiria žmogiškajam faktoriui: kultūrinei ir kalbinei informacijos įvairovei, prieigai prie informacijos bei visuomenės naudojimuisi informacija.

Gindama spaudos laisvę, UNESCO viešai smerkia žmogaus laisvių niekinimą, žudynes, fizinį susidorojimą. Įsteigtas specialus UNESCO – Giljermo Kano pasaulio spaudos laisvės prizas skiriamas tiems, kas nepaisydami susidorojimo ir smurto kovoja už žodžio laisvę. Ne mažiau svarbus UNESCO programos Pasaulio atmintis tikslas – dokumentinio paveldo saugojimas ir propagavimas. Idant pasaulio visuomenė būtų supažindinta su ypatingai reikšmingu dokumentiniu paveldu, sukurtas Tarptautinis registras Pasaulio atmintis, į kurį 2009 m. buvo įtrauktos trys Lietuvai svarbios dokumentų kolekcijos: 1989 m. akcijos „Baltijos kelias“ dokumentaiRadvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei XVI–XX a. Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija.

Komunikacijos ir informacijos srityje UNESCO įgyvendina:

Greta reguliariosios programos, UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektorius, pasitelkęs papildomą finansavimą, įvairiose pasaulio šalyse įgyvendina tarpregioninius, regioninius bei nacionalinius projektus. Sektorius bendradarbiauja su Jungtinių Tautų organizacijos bei dvišalio vystymo agentūromis, tarptautinėmis ir regioninėmis nevyriausybinėmis organizacijomis.

UNESCO teikia pagalbą rengiant skaitmeninius archyvų bei bibliotekų fondus. Labai svarbus UNESCO indėlis kuriant „Biblioteca Alexandrina“, didžiausią Artimųjų  Rytų ir Afrikos biblioteką, kurią sukurti įkvėpė daugiau nei prieš 2000 metų Ptolemėjaus I įkurta legendinė Aleksandrijos biblioteka. 

Ryškus UNESCO vaidmuo dalyvaujant Pasaulio viršūnių susitikimuose žinių visuomenės klausimais. Susitikimai grindžiami ,,žinių visuomenės“ koncepcija bei keturiais pagrindiniais jos principais: žodžio laisve, visuotine prieiga prie informacijos ir žinių, lygiomis švietimo ir kultūrų įvairovės galimybėmis. Be šių renginių UNESCO vykdo ir kitą veiklą, kuria pabrėžiamas informacijos ir komunikacijos technologijų vaidmuo švietime, moksle, kultūroje ir komunikacijų srityse.

Komunikacija ir informacija Lietuvoje

Dalyvaudama UNESCO komunikacijos ir informacijos programose, Lietuva įgyvendino įvairių projektų, tarp kurių galima pažymėti šiuos projektus:

  • „Lietuvos kultūrinis paveldas internete“ (1998 m.) – pagal UNESCO virtualių bibliotekų programą įgyvendintas projektas, supažindinantis visuomenę su kultūros paveldu internete.
  • „Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai“ (1998 m.) – Vilniaus universiteto bibliotekos parengta ir išleista pirmoji kompaktinė plokštelė lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.
  • „Lietuvos vaizdinė atmintis“ (programa Pasaulio atmintis) – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros parengta kompaktinė plokštelė Lietuva senuosiuose žemėlapiuose/Memory of Lithuania in the Old Maps.
  • Internetinis portalas „Lietuvos muziejai“ (2000–2001) – Lietuvos dailės muziejaus, bendradarbiaujant su Lietuvos muziejų asociacija, Matematikos ir informatikos instituto sukurtas Lietuvos virtualių muziejų portalas internete (lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis).
  • „Daugiafunkciai bendruomenės telecentrai – nauja galimybė Lietuvos regionų plėtrai“(1999–2000) – Kauno regioninio nuotolinio mokymo centro prie Kauno technologijos universiteto įgyvendintas projektas.
  • „Regionų plėtra, įtraukiant jaunimą į daugiafunkcių bendruomenės telecentrų veiklą“ / Enhancing Regional Development Through Multipurpose Community Telecentres (MCTs) as a Drop-in for Youth (1999–2000) – Kauno Regioninio nuotolinio mokymo centro prie Kauno technologijos universiteto įgyvendintas projektas.
  • „Skaitmeninės leidybos dėstytojų ruošimas“ (2000 m.) – UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ Matematikos ir informatikos institute paruošta mokymo medžiaga skaitmeninės leidybos kursams.
  • „Ugdymo naudojant internetą kultūros srityse taikymas ir mokymo medžiagos dėstytojams bei vartotojams paruošimas“ (2000 m.) – UNESCO ir Matematikos ir informatikos instituto projektas: organizuotas tarptautinis seminaras „Informacinės technologijos kultūros plėtrai“, parengta mokymo medžiaga, sukurta interneto svetainė.
  • „ODISĖJAS“ – Vilniaus universiteto bibliotekos informacinis centras žmonėms su negalia.
  • Pasaulinis informacijos technologijų forumas – WITFOR (World Information Technology Forum), 2003 metų rugpjūčio 27–29 d. Vilnius. Šis forumas pradėjo kas antri metai vykstančių pasaulinių forumų seriją, kuriuose nagrinėjamos skaitmeninės atskirties problemos ir siekiama padėti besivystančioms šalims įgyvendinti informacijos technologijų diegimo strategijas. Vilniaus konferencijoje buvo priimta Vilniaus deklaracija, kalbanti apie infrastruktūros kūrimą, ekonomines galimybes, demokratijos plėtrą, sveikatos apsaugą, švietimą ir kt.