2004 m. – Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetis

Numalšinusi 1863 m. sukilimą Rusijos caro valdžia, siekdama surusinti tuometinį Šiaurės vakarų kraštą, uždarė katalikiškas parapines ir kitas nevalstybines mokyklas ir uždraudė spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti Lietuvoje lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis.

Lietuvių visuomenė atmetė oficialiosios valdžios bandymus leisti lietuvišką spaudą rusiškais rašmenimis – kirilica (liaudyje ši rašyba vadinta „graždanka“) – ir ėmėsi legaliai ir nelegaliai priešintis šiam draudimui. Oficialūs reikalavimai nepadarė valdžiai didesnio poveikio, todėl buvo sukurtas platus nelegalios spaudos leidimo užsienyje tinklas. Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Mažojoje Lietuvoje, Prūsijoje (dab. Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija), Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Priešinantis spaudos draudimui atsirado analogijų pasaulyje neturinti knygnešių epopėja. Apie 3000 knygnešių kontrabanda gabeno knygas per Mažosios Lietuvos sieną į Lietuvą. Knygnešiai ne tik platino lietuviškas knygas, bet netgi priimdavo nelegalių periodinių leidinių prenumeratą. 1864–1904 m. užsienyje buvo išleista knygų daugiau kaip dviem tūkstančiais pavadinimų. Tarp jų – religinės literatūros, vadovėlių (elementorių, gramatikų), mokslo populiarinamųjų knygų, kalendorių, grožinės literatūros kūrinių ir net vertimų. Stengiantis pergudrauti caro valdžią, buvo leidžiami kontrafakciniai leidiniai. Juose buvo tyčia neteisingai nurodoma knygos leidimo data, vieta ar autorius. Ypač dažnai buvo keičiama data: nurodoma, kad knyga išleista iki 1864 metų. XIX a. pradžioje Lietuvoje pradėjo kurtis nelegalios daraktorių mokyklos, steigiamos ir išlaikomos valstiečių. Šiose mokyklose buvo naudojamasi užsienyje leistais elementoriais. Dažnai vadovėlius atstodavo maldaknygės.

Spaudos draudimas buvo panaikintas specialiu caro administracijos įsaku 1904 m. gegužės 7 dieną. Su šia Lietuvai istorine data susijęs reikšmingas kokybinis lietuvių dvasinio gyvenimo šuolis, turėjęs didelės reikšmės Lietuvos valstybės ir modernėjančios jos kultūros atsiradimui ir raidai.

2004 m. spalio 18–28 d., paminint Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-metį, UNESCO būstinėje Paryžiuje įvyko paroda „Lietuviško žodžio kelias istorijos kryžkelėje“. Parodoje buvo ne tik plačiai nušviestas spaudos draudimo laikotarpis, bet ir trumpai pristatyta Lietuvos istorija bei kultūra. Labai svarbus ir ekspoziciją papildantis komponentas buvo autentiški eksponatai – spaudos draudimo laikotarpiu leistos knygos iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rinkinių. Parodoje taip pat eksponuoti šiuolaikinės dailės darbai – Sauliaus Valiaus meninė instaliacija „Atvira pažinimui“ bei Dianos Ladavičiūtės darbas „Mano žodžio žemė“. Lietuvos nacionalinis muziejus parodos atidarymo proga išleido iliustruotą leidinį prancūzų kalba „Lietuviško žodžio kelias istorijos kryžkelėje“. Šia proga taip pat vyko daug kitų parodų Lietuvos miestuose.