UNESCO nare Lietuvos Respublika tapo 1991 m. spalio 7 d.

1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį ir patvirtino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatus. 2003 m. birželio 17 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti nauji Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nuostatai.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija – tai visuomeniniais pagrindais dirbantys 25 švietimo, mokslo ir kultūros specialistai, tarp kurių - Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Aplinkos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai, Lietuvoje veikiančių UNESCO katedrų ir centrų ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių švietimo, mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos, žiniasklaidos, ryšių ir informatikos srityse.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas – dr. Romas Pakalnis.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos tikslas – laiduoti aktyvų Lietuvos Respublikos dalyvavimą UNESCO veikloje, kuriant, vertinant ir įgyvendinant UNESCO tikslus atitinkančias programas.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį 4 metams tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nariai gali būti skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms. 2009 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija patvirtino atnaujintą Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį.

Įgyvendinti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos tikslus padeda ir Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją aptarnauja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas. Tai yra biudžetinė įstaiga, kurioje dirba keturi programų koordinatoriai. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė – Asta Dirmaitė.

Paryžiuje, kartu su kitų šalių atstovais, dirba Lietuvos nuolatinė atstovybė prie UNESCO, kurios nepaprastąja ir įgaliotąja atstove ilgus metus dirbo ambasadorė Ugnė Karvelis. Šiuo metu Lietuvos nuolatinei atstovybei prie UNESCO vadovauja nepaprastoji ir įgaliotoji atstovė, ambasadorė Ina Marčiulionytė.

Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO veikloje.

2003 m. rugsėjo 29 d. prasidėjusioje 32-ojoje UNESCO Generalinėje konferencijoje Prezidentas Valdas Adamkus buvo inauguruotas UNESCO geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei.

2002 m. Lietuva baigė darbą kaip Vykdomosios tarybos narė. Tačiau mūsų šalis dalyvavo dviejų UNESCO komitetų - Tarptautinio švietimo biuro (International Bureau of Education) ir Tarpvyriausybinio Egipto muziejų komiteto (Executive Committee of the International Campaign for the establishment of the Nubia Museum in Aswan and the National Museum of Egyptian Civilization in Cairo) veikloje.

2003 m. Lietuva buvo išrinkta į Pasaulio paveldo komitetą (World Heritage Committee), Tarpvyriausybinį komitetą dėl kultūros vertybių grąžinimo ir restitucijos vertybės kilmės šaliai neteisėto pasisavinimo atveju (Intergovernmental Committee for Promoting the Return of Cultural Property to its Countries of Origin or its Restitution in Case of Illicit Appropriation - ICPRCP) bei į Tarpvyriausybinį Egipto muziejų komitetą (Executive Committee of the International Campaign for the establishment of the Nubia Museum in Aswan and the National Museum of Egyptian Civilization in Cairo).

Lietuvos atstovai yra aktyvūs UNESCO komitetų nariai, dalyvauja ruošiant ir svarstant UNESCO rengiamas tarptautines konvencijas ir rekomendacijas. Lietuvos bioetikos komiteto pirmininkas doc. Eugenijus Gefenas yra tarptautinio Bioetikos komiteto (International Bioethics Committee) narys. Į UNESCO Švietimo informacijos technologijų instituto (UNESCO Institute for Information Technologies in Education) valdančiąją tarybą neseniai išrinktas Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centro direktorius Vainas Brazdeikis.

Galime didžiuotis, kad net keturios Lietuvos vietovės yra įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą. 1994 m. į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas Vilniaus senamiestis, 2000 m. gruodžio mėn. Kuršių nerija, 2004 m. liepos mėn. Pasaulio paveldo sąrašą papildė Kernavės archeologinė vietovė, o 2005 m. liepos mėn. - Struvės geodezinis lankas.

Lietuva turi net du pasaulinės reikšmės nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrus. 2001 m. gegužės 18 d., pirmąkart paskelbus Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrus, jais tapo Lietuvos Kryždirbystė ir kryžių simbolika. 2003 m. lapkričio 7 d. Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru pripažinta Dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

2003 m. rugsėjo 29 – spalio 17 d. vykusioje 32-ojoje UNESCO Generalinės konferencijos sesijoje buvo priimta rezoliucija dėl UNESCO minimų datų 2004-2005 metais. Tarp kitų datų, su UNESCO vardu yra minimas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-metis.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos partneriai – keturios UNESCO katedros, UNESCO Asocijuotas fundamentaliųjų mokslų tyrimų ir mokymų centras, UNESCO remiamas Regioninis bioetikos centras VU Medicinos fakultete, keturi UNESCO klubai.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija aktyviai bendradarbiauja su Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos nuolatine atstovybe prie UNESCO, Lietuvos atstovybe prie Europos tarybos, Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus savivaldybe, Vilniaus universitetu, Lietuvos teisės universitetu, Šiaulių universitetu, Valstybine paminklosaugos komisija, Jungtinių Tautų Vystymo programa, Švietimo kaitos fondu, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centru, Nacionaliniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi, Vilniaus senamiesčio atgaivinimo agentūra, Lietuvos naujienų agentūra ELTA, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos bioetikos komitetu, Kuršių nerijos nacionaliniu parku, Kernavės archeologijos ir istorijos muziejumi – rezervatu, Liaudies kultūros centru, Lietuvos AIDS centru, Lietuvos institutu, UNESCO Asocijuotų mokyklų tinklui priklausančiomis Lietuvos mokyklomis, kitomis įstaigomis bei organizacijomis.